Ne vien tik kaimynų pyktis: rengiami patikrinimai, gresia bauda iki 600 eurų

Nuosavas kiemas ar sodo sklypas daugeliui asocijuojasi su poilsiu, tačiau savivaldybės primena – teritorijos priežiūra yra ne tik asmeninis pasirinkimas.

Per ilgai nešienauta žolė gali tapti priežastimi sulaukti kaimynų skundų, savivaldybės perspėjimų ar net nemažų baudų. Kai kuriose Lietuvos vietose už pakartotinius pažeidimus gyventojams gresia iki 600 eurų siekiančios sankcijos.

Šiltuoju metų laiku miestų ir rajonų savivaldybės aktyviau stebi teritorijų būklę. Specialistai aiškina, kad problema susijusi ne vien su estetika. Aukštoje žolėje greičiau plinta erkės, kaupiasi šiukšlės, veši invaziniai augalai bei atsiranda palankios sąlygos įvairiems kenkėjams.

Skirtinguose miestuose – nevienodos taisyklės

Lietuvos savivaldybės taiko panašius principus, tačiau konkretūs reikalavimai skiriasi. Pavyzdžiui, Šiauliuose nėra nustatyta tikslaus žolės aukščio, tačiau aiškiai apibrėžti šienavimo terminai.

Pagal galiojančią tvarką teritorijos turi būti nušienautos bent du kartus per metus – iki gegužės 31 dienos ir iki liepos 31 dienos. Taip pat reikalaujama, kad nupjauta žolė būtų išvežta per tris dienas, jeigu ji nėra mulčiuojama.

Vilniaus savivaldybė laikosi kiek lankstesnio požiūrio. Čia kiekviena situacija vertinama individualiai. Specialistai atsižvelgia į teritorijos aplinką, sklypo būklę ir tai, ar žemė nėra akivaizdžiai apleista.

Tuo metu Kaune ir Klaipėdoje taisyklės griežtesnės. Šiuose miestuose žolės aukštis negali viršyti 12 centimetrų, o teritorijas rekomenduojama šienauti reguliariai – mažiausiai kartą per mėnesį.

Kodėl nešienauti sklypai kelia problemų?

Savivaldybių specialistai pabrėžia, kad aukšta žolė tampa ne tik estetine problema. Tokiose teritorijose sparčiau plinta erkės, kurios gali pernešti pavojingas ligas – erkinį encefalitą ar Laimo ligą.

Lietuva jau ne vienerius metus išlieka tarp Europos Sąjungos valstybių, kuriose sergamumas erkiniu encefalitu yra vienas didžiausių.

Be to, neprižiūrimuose sklypuose dažnai pradeda augti invaziniai augalai, tarp jų ir pavojingi Sosnovskio barščiai. Jų sultys gali stipriai pažeisti odą ir sukelti nudegimus.

Dar viena problema – aplinkinių gyventojų nepasitenkinimas. Apleisti sklypai dažnai gadina bendrą aplinkos vaizdą, mažina gyvenamosios vietos patrauklumą ir tampa konfliktų tarp kaimynų priežastimi.

Baudos gali būti gerokai didesnės nei pati priežiūra

Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad už teritorijų nepriežiūrą gali būti skirtas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų. Jei pažeidimas kartojasi, suma gali išaugti net iki 600 eurų.

Tačiau tai dar ne viskas. Jei sklypas pripažįstamas apleistu arba nenaudojamu, savivaldybė gali taikyti didesnį žemės mokestį. Kai kuriais atvejais tarifas siekia net 4 proc. žemės mokestinės vertės.

Pavyzdžiui, Šiauliuose per vienus metus dešimtys sklypų buvo pripažinti neprižiūrimais, o jų savininkams apskaičiuoti gerokai didesni mokesčiai nei įprastai.

Gyventojus dažniausiai pastebi kaimynai

Savivaldybės neslepia, kad nemaža dalis patikrinimų pradedama gavus gyventojų skundų. Vasarą seniūnijų darbuotojai sulaukia dešimčių pranešimų apie apleistus sklypus, nešienautą žolę ar netvarkingą aplinką.

Pirmiausia dažniausiai siunčiamas perspėjimas ir raginimas teritoriją susitvarkyti. Jei savininkas nereaguoja, gali būti pradėta administracinė teisena.

Kartais pigiau samdyti pagalbą

Žolės pjovimo paslaugas teikiančios įmonės pastebi, kad vis daugiau žmonių renkasi profesionalią pagalbą. Ypač tada, kai sklypai dideli arba savininkai gyvena kitame mieste.

Specialistų teigimu, nedidelio, maždaug 6 arų, sklypo nušienavimas dažniausiai kainuoja apie 40–60 eurų. Didelių teritorijų priežiūra kainuoja daugiau, tačiau net ir tokios išlaidos dažnai būna mažesnės nei galimos baudos ar padidinti mokesčiai.