Didžiausias netikėtumas žaliojoje ekonomikoje: atliekų tvarkymas generuoja milijonus

Žalioji ekonomika vėl centre

Energetikos rinkose augant neapibrėžtumui ir geopolitinei įtampai, Europos Sąjungoje vis garsiau kalbama apie atsinaujinančių išteklių vaidmenį stiprinant energijos nepriklausomybę. Tokį posūkį skatina ir pastarųjų metų pamokos, kai importuojamo kuro kainos tapo itin svyruojančios.

Eurostato duomenys rodo, kad atsinaujinančių išteklių dalis bendrame ES energijos vartojime priartėjo prie 50 proc. Kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Austrija ir Švedija, jau dabar didžiąją dalį poreikio patenkina iš atsinaujinančių šaltinių.

Saulės energija auga sparčiausiai

Nors didžiausia žalios elektros dalis ES vis dar pagaminama iš vėjo ir hidroenergijos, būtent saulės energetika išsiskiria tempu. Eurostatas fiksuoja, kad saulės dalis nuo 2008 metais buvusio maždaug 1 proc. iki 2024 metais viršijo 23 proc.

Tokia dinamika siejama su technologijų pigimu, greitesniu projektų įgyvendinimu ir vis aktyvesniu saulės elektrinių diegimu ant pastatų stogų bei pramoniniuose parkuose. Ekspertai neatmeta, kad artimiausiais metais saulės gamyba pagal apimtį gali aplenkti hidroenergiją.

Pelningiausias sektorius nustebino

Eurostato statistika atskleidžia, kad didžiausią pelną ES žaliojoje ekonomikoje generuoja ne elektrą gaminantys sektoriai, o atliekų tvarkymas. 2023 metais šios veiklos sukurta pridėtinė vertė viršijo 200 milijonų eurų ir per dešimtmetį šoktelėjo apie 78 proc.

Tai maždaug dvigubai daugiau nei kitų, pagal vertę sekančių veiklų, susijusių su nuotekų tvarkymu ir medžiagų atgavimu. Atliekų tvarkymas taip pat išlieka didžiausiu darbdaviu žaliojoje ekonomikoje, jame dirba beveik 1 000 000 žmonių visoje ES.

Žalieji darbai daugėja, bet kryptys skiriasi

Žaliojoje ekonomikoje darbo vietų skaičius ES per mažiau nei dešimtmetį išaugo daugiau nei 2 000 000. Eurostato vertinimu, 2014 metais jų buvo apie 3 600 000, o 2023 metais skaičius pasiekė 5 800 000.

Didelė dalis užimtumo tenka energijos taupymo sprendimams, pastatų efektyvumo didinimui ir atsinaujinančių išteklių infrastruktūrai. Greta to išlieka svarbios sritys, susijusios su dirvožemio ir požeminio vandens apsauga bei nuotekų tvarkymu, kurios reikalauja specifinių kompetencijų.

Reguliavimo kryptis kelia klausimų

Eurostatas nurodo, kad nuo 2014 metų ES žaliosios ekonomikos sukuriama vertė augo nuosekliai, o metinis prieaugis vidutiniškai siekė beveik 8 proc. Per mažiau nei dešimtmetį bendra sektoriaus apimtis beveik padvigubėjo ir 2023 metais siekė apie 1 330 000 000 eurų.

Vis dėlto politinėje darbotvarkėje matomas poslinkis į reguliavimo supaprastinimą, kuris verslui žada mažesnę administracinę naštą, bet daliai ekspertų kelia rizikų dėl aplinkosauginių standartų silpninimo. Diskusijas kursto ir atidėtos ar sušvelnintos iniciatyvos, nukreiptos prieš žaliąjį smegenų plovimą, pesticidų mažinimą bei gamtos atkūrimo tikslus.

Rinkai tai reiškia dvejopą signalą: viena vertus, investicijų ir darbo vietų augimą toliau stumia technologijų pažanga, kita vertus, spartą gali riboti kintantis reguliavimo klimatas. Artimiausi metai parodys, ar ES išlaikys ankstesnį tempą, ypač atsinaujinančių išteklių ir žiedinės ekonomikos srityse.