Ne spalva ir ne kaina: ekspertai paaiškino į ką būtina atkreipti dėmesį perkant vištieną

Specialistai pabrėžia, kad „geresnė“ vištiena nebūtinai yra ta, kuri atrodo labiau naminė – svarbiausia auginimo, skerdimo ir laikymo sąlygos.

Vištiena daugeliui yra kasdienis pasirinkimas dėl palyginti nedidelio riebumo ir universalumo virtuvėje. Tačiau pirkėjai dažnai tiki, kad naminė višta automatiškai yra natūralesnė ir saugesnė už parduotuvinę.

Kur slypi realūs skirtumai?

Esminis skirtumas dažniausiai yra ne veislė, o kontrolė ir higiena. Pramoninėje gamyboje taikomos biosaugos priemonės, planinė dezinfekcija, nustatyti temperatūrų režimai ir veterinarinė priežiūra, todėl rizikos yra valdomos sistemiškai.

Namuose auginamai paukštienai „natūralumo“ įspūdį kuria lėtesnis augimas ir daugiau judėjimo, todėl mėsa gali būti standesnė. Vis dėlto buitiniuose ūkiuose neretai trūksta nuoseklių sanitarinių procedūrų, o tai didina mikrobiologinės taršos tikimybę.

Antibiotikų tema dažnai suprantama supaprastintai: didelėse fermose vaistai gali būti naudojami, tačiau tuo pat metu veikia kontrolės mechanizmai ir privalomi išlaukos laikotarpiai iki skerdimo. Tuo tarpu namų ūkiuose kartais vartojami plataus veikimo antibiotikai be aiškios schemos, o pirkėjas vėliau neturi galimybių to patikrinti.

Kaip atpažinti saugią vištieną?

Renkantis vištieną, pirmiausia vertėtų vertinti ne etiketę „naminė“, o šviežumo požymius ir laikymo sąlygas. Šviežia vištiena turi neutralų kvapą, o paviršius gali būti vos drėgnas, bet neturi būti lipnus ar slidus.

Spalva paprastai svyruoja nuo šviesiai rausvos iki gelsvos ir gali priklausyti nuo pašaro bei paukščio amžiaus. Įtartini signalai yra pilkšvi atspalviai, išreikštas rūgštus ar pūvimo kvapas ir aiškiai pakitusi tekstūra.

Parduotuvėje svarbu apžiūrėti pakuotę: ji neturi būti pažeista ar išsipūtusi. Jei pakuotėje yra skysčio, jis turėtų būti skaidrus; drumstas skystis gali rodyti prastesnę kokybę arba netinkamą laikymą.

Perkant turgavietėje ar iš privačių pardavėjų, kritiškai svarbi temperatūra ir higiena. Jei vištiena laikoma be šaldymo, saulėje, iš automobilio bagažinės ar ant nešvarių paviršių, rizika dėl bakterinės taršos išauga, net jei produktas vadinamas naminiu.

Mitai apie hormonus ir „chemiją“

Užrašai apie hormonus ant pakuočių dažnai veikia kaip marketingas, nes parduodamoje paukštienoje hormoninių preparatų naudojimas ir likučiai yra griežtai reguliuojami. Tokie teiginiai pirkėjui gali sudaryti įspūdį, kad kiti produktai yra prastesni, nors realiai svarbiausi yra šaltis, šviežumas ir atsekamumas.

Galiausiai saugiausias pasirinkimas dažniausiai yra tas, kurį galima patikrinti praktiškai: aiški kilmė, tvarkinga prekybos vieta, tinkama temperatūra ir normalūs šviežumo požymiai. „Naminė“ vištiena gali būti puiki, bet tik tada, kai auginimas, skerdimas ir laikymas atlikti atsakingai.