Šis radinys glumina mokslininkus: mediena išgyveno daugiau nei du tūkstantmečius

Prie Maino upės aptiktas archeologinis radinys nustebino net patyrusius tyrėjus. Statybų metu po žeme rastos masyvios medinės konstrukcijos iš pradžių buvo palaikytos daug vėlesnių laikų statiniais, tačiau atlikti tyrimai atskleidė kur kas įspūdingesnę istoriją.

Paaiškėjo, kad radinio amžius siekia maždaug 2 400 metų. Tai reiškia, kad konstrukcija buvo pastatyta dar geležies amžiuje – laikotarpiu, iš kurio medinių statinių Europoje išlikę itin nedaug.

Ne mažiau stebina ir išsaugojimo būklė. Dalis medinių elementų per daugiau nei du tūkstantmečius beveik nesuirę, todėl mokslininkai šį atradimą jau vadina vienu reikšmingiausių pastarųjų metų radinių regione.

Medienos analizė atskleidė tikrąjį amžių

Tyrėjai konstrukcijos datą nustatė pasitelkę dendrochronologiją – medžių rievių analizės metodą. Ištyrus išlikusius ąžuolo rąstus paaiškėjo, kad mediena buvo nukirsta maždaug IV amžiuje prieš Kristų.

Tokie tikslūs rezultatai leido atmesti ankstesnes prielaidas, kad statinys galėjo būti susijęs su viduramžiais ar naujesniais laikais. Radinys pasirodė esantis gerokai senesnis nei manyta iš pradžių.

Kodėl konstrukcija nesuirusi?

Didžiausią nuostabą archeologams sukėlė ne pats amžius, o išlikimo kokybė. Paprastai mediena per tokį laikotarpį visiškai suyra, tačiau šiuo atveju situacija buvo kitokia.

Manoma, kad konstrukciją išsaugojo nuolat drėgna aplinka ir deguonies trūkumas dirvožemyje. Tokios sąlygos sulėtina biologinius irimo procesus, todėl organinės medžiagos gali išlikti neįprastai ilgai.

Geležies amžiaus inžinerijos paslaptis

Atradimas išsiskiria ir savo konstrukcija. Objektas sudarytas iš didelių medinių elementų bei akmeninio mūro, o toks sprendimas geležies amžiaus statiniuose sutinkamas gana retai.

Specialistų teigimu, tai rodo, kad statybos darbai buvo kruopščiai suplanuoti, o juos vykdžiusi bendruomenė turėjo pakankamai žinių, darbo jėgos ir išteklių. Tai leidžia manyti, kad vietovė galėjo būti svarbus regiono centras.

Kam buvo skirtas šis statinys?

Kol kas archeologai neturi vieningo atsakymo, kokią funkciją atliko aptikta konstrukcija. Viena iš pagrindinių versijų – prekybai ir laivybai skirtas upinis objektas.

Kiti tyrėjai svarsto, kad statinys galėjo būti susijęs su teritorijos apsauga arba administracine veikla. Kadangi Maino upė nuo seno buvo svarbus susisiekimo kelias, tokie objektai galėjo padėti kontroliuoti prekybos maršrutus ir judėjimą regione.

Radinys gali pakeisti istorikų žinias

Aplinkiniuose rajonuose anksčiau jau buvo aptikta geležies amžiaus radinių, todėl neatmetama galimybė, kad netoliese veikė reikšminga gyvenvietė.

Jeigu ši hipotezė pasitvirtins, archeologai galės geriau suprasti to laikotarpio prekybos tinklus, valdžios organizavimą ir upių reikšmę ekonominiams ryšiams. Tokie duomenys padėtų užpildyti ne vieną istorijos spragą.

Tyrimai dar tik prasideda

Šiuo metu radinys detaliai dokumentuojamas ir skaitmeninamas. Kuriami trimačiai modeliai leidžia tyrėjams analizuoti konstrukciją jos neardant ir išsaugoti informaciją ateities kartoms.

Archeologai tikisi, kad būsimi kasinėjimų etapai atskleis dar daugiau detalių apie objekto dydį, paskirtį ir jį pastačiusią bendruomenę. Taip pat neatmetama galimybė, kad panašių statinių gali slėptis ir kituose upių slėniuose, tačiau jie kol kas dar neatrasti.