Patyrę grybautojai jo laukia labiau nei voveraičių: birželį šie grybai auga ant daugybės medžių

Birželis daugeliui asocijuojasi su voveraitėmis ar pirmaisiais baravykais, tačiau patyrę grybautojai jau seniai žino kitą sezono žvaigždę. Vos prasidėjus šiltesniems orams, socialiniuose tinkluose pasipila nuotraukos su įspūdingo dydžio geltonpintėmis, kurias žmonės iš miškų ir sodų parsiveža tiesiog maišais.

Šis ryškiai geltonas grybas išsiskiria ne tik savo išvaizda, bet ir dydžiu. Ant medžių kamienų augančios geltonpintės neretai pasiekia 30 centimetrų ar net didesnį skersmenį, todėl vieno grybo gali pakakti keliems patiekalams.

Dėl to užkietėję grybautojai juokauja, kad birželį užtenka rasti vieną tinkamą medį ir pintinė prisipildo akimirksniu.

Geltonpintės sezonas prasideda anksti

Geltonpintės pradeda augti jau gegužę, tačiau didžiausias jų rinkimo metas dažniausiai sutampa su birželiu. Grybas auga ant gyvų ir negyvų lapuočių medžių, ypač mėgsta ąžuolus, gluosnius ir įvairius vaismedžius.

Jį nesunku atpažinti dėl ryškios sieros geltonumo arba oranžiškai geltonos spalvos. Kepurėlės dažniausiai auga sluoksniais viena virš kitos, primindamos dideles medines lentynas ar čerpes.

Patyrę grybautojai pasakoja, kad kartais ant vieno medžio galima rasti kelis kilogramus sveriančius grybus. Būtent todėl birželį socialiniuose tinkluose netrūksta nuotraukų, kuriose žmonės demonstruoja įspūdingus laimikius.

Valgomi tik jauni grybai

Specialistai pabrėžia, kad rinkti verta tik jaunus egzempliorius. Jauna geltonpintė būna minkšta, sultinga ir lengvai pjaunama peiliu. Senstant grybo minkštimas greitai kietėja, tampa sausas ir trapus, o skonis įgauna kartumo.

Dažniausiai vertingiausia laikoma kepurėlės pakraščio dalis, nes ji išlieka minkščiausia. Prie pagrindo grybas būna gerokai kietesnis.

Įdomu tai, kad geltonpintės mėsa savo tekstūra kai kam primena vištieną, todėl užsienyje šis grybas neretai vadinamas „miško vištiena“.

Ką gamina iš geltonpinčių?

Nors šis grybas nepasižymi itin ryškiu aromatu, jis vertinamas dėl universalumo. Jaunos geltonpintės kepamos keptuvėje, troškinamos, dedamos į sriubas arba naudojamos vegetariškiems patiekalams.

Dalis grybautojų dalį laimikio išdžiovina ir sumala į grybų miltelius, kurie vėliau naudojami sriuboms, padažams ar troškiniams gardinti.

Svarbu žinoti, kad geltonpintės nerekomenduojama mirkyti vandenyje. Grybo minkštimas lengvai sugeria drėgmę, todėl gali prarasti geriausias skonines savybes.

Rinkdami turėtų būti atsargūs

Nors geltonpintė laikoma valgomu grybu, specialistai primena, kad kai kuriems žmonėms ji gali sukelti alergines reakcijas arba virškinimo sutrikimus. Dėl šios priežasties pirmą kartą ragaujant rekomenduojama pradėti nuo nedidelio kiekio.

Taip pat verta prisiminti, kad geltonpintė yra medžių parazitas. Įsikūręs ant kamieno grybas ilgainiui silpnina medį ir per kelerius metus gali jį visiškai sunaikinti.

Vis dėlto grybautojams tai viena laukiamiausių birželio gėrybių. Kol voveraitės dar tik pradeda rodytis, geltonpintės jau džiugina įspūdingo dydžio laimikiais, todėl ne vienas patyręs grybautojas iš miško grįžta ne su pilna pintine, o su pilnais maišais.