Ar Lietuvoje atsiras metinis automobilių mokestis? Ministras pasiuntė aiškią žinią vairuotojams

Diskusijos dėl metinio automobilių taršos mokesčio Lietuvoje vėl atsidūrė dėmesio centre. Europos Komisijai ir toliau raginant valstybes imtis papildomų priemonių transporto taršai mažinti, susisiekimo ministras pareiškė, kad dabartinė Vyriausybė tokio mokesčio įvesti neketina.

Pasak ministro, pirmiausia būtina spręsti gyventojų pajamų, kelių infrastruktūros ir susisiekimo regionuose problemas. Jo teigimu, daugeliui žmonių automobilis nėra prabangos prekė, o būtina kasdienio gyvenimo dalis.

Dėl to papildomas metinis mokestis, ministro vertinimu, taptų dar viena finansine našta gyventojams, kurie dažnai neturi galimybės rinktis kitų transporto priemonių.

Kodėl Europos Komisija spaudžia Lietuvą?

Europos Komisija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos automobilių parkas išlieka vienas seniausių Europos Sąjungoje. Naujausi duomenys rodo, kad daugiau kaip trys ketvirtadaliai šalies lengvųjų automobilių yra senesni nei 10 metų.

Tuo pat metu elektromobilių plėtra Lietuvoje vyksta lėčiau nei daugelyje kitų Europos valstybių. Naujai registruojamų elektromobilių dalis vis dar nesiekia Europos Sąjungos vidurkio.

Komisijos vertinimu, metinis taršos mokestis galėtų tapti viena iš priemonių, skatinančių gyventojus rinktis mažiau taršias transporto priemones ir spartinti automobilių parko atnaujinimą.

Lietuvoje galioja tik registracijos mokestis

Šiuo metu Lietuvoje nėra kasmet mokamo automobilių taršos mokesčio. Vietoje jo taikomas registracijos mokestis, kuris priklauso nuo transporto priemonės išmetamo anglies dioksido kiekio.

Mokestis mokamas registruojant M1 ir N1 kategorijų automobilius, kurių CO2 emisijos viršija nustatytą ribą. Tačiau vėliau transporto priemonės savininkui papildomų kasmetinių taršos mokesčių mokėti nereikia.

Būtent dėl šios priežasties Lietuva dažnai minima tarp nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kuriose tokio pobūdžio mokestis dar nėra taikomas.

Transporto sektorius išlieka didžiausias taršos šaltinis

Aplinkosaugos statistika rodo, kad transportas Lietuvoje išlieka didžiausias šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis.

Daugiau nei trečdalis visų šalies emisijų susidaro būtent transporto sektoriuje, o didžiausią dalį jų sudaro kelių transportas. Lengvieji automobiliai generuoja daugiau nei pusę visos kelių transporto taršos.

Dėl šios priežasties tiek Europos Komisija, tiek tarptautinės energetikos organizacijos transporto apmokestinimą vertina kaip vieną iš galimų sprendimų mažinant emisijas.

Tarptautinės energetikos agentūros rekomendacija

Tarptautinė energetikos agentūra Lietuvai taip pat siūlė svarstyti CO2 emisijomis pagrįstą metinį transporto priemonių mokestį.

Vis dėlto organizacija pabrėžė, kad toks modelis turėtų būti socialiai teisingas. Ekspertų nuomone, mokesčio dydis turėtų priklausyti nuo automobilio taršos, o mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams ir regionų gyventojams reikėtų numatyti papildomas apsaugos priemones.

Taip būtų siekiama išvengti vadinamojo mobilumo skurdo, kai žmonės nebegali sau leisti naudotis transportu dėl augančių išlaidų.

Kaip automobilių mokesčiai taikomi Europoje?

Daugelyje Europos valstybių metiniai transporto mokesčiai jau seniai tapo įprasta sistema, tačiau jų apskaičiavimo metodai skiriasi.

Danijoje naujesniems automobiliams taikomas mokestis priklauso nuo išmetamo anglies dioksido kiekio. Kuo mažesnė tarša, tuo mažesnė ir mokestinė našta.

Estijoje nuo 2025 metų įsigaliojo naujas motorinių transporto priemonių mokestis. Jį sudaro registracijos mokestis ir kasmet mokama dalis, kurios dydis priklauso nuo automobilio masės, amžiaus bei CO2 emisijų.

Vokietijoje transporto priemonių mokestis taip pat tiesiogiai susietas su tarša. Naujai registruojamiems automobiliams taikomi tarifai, kurie tampa didesni didėjant išmetamo anglies dioksido kiekiui.

Nyderlanduose visi transporto priemonių savininkai moka metinį mokestį, kurio dydis priklauso nuo automobilio charakteristikų. Tuo tarpu elektromobiliams ir nulinės emisijos transportui iki 2028 metų taikomos įvairios lengvatos.

Belgijos Flandrijos regione mokestis apskaičiuojamas pagal automobilio galią, ekologinį standartą ir CO2 emisijas. Prancūzijoje papildomi ekologiniai mokesčiai taikomi tiek registruojant taršesnius automobilius, tiek įmonių naudojamoms transporto priemonėms.

Ginčas – ne dėl taršos, o dėl sprendimo būdo

Lietuvoje vykstančios diskusijos rodo, kad pagrindinis nesutarimas kyla ne dėl pačios taršos problemos egzistavimo.

Europos institucijos ir dalis ekspertų mano, kad metinis taršos mokestis galėtų paskatinti gyventojus greičiau atsisakyti senesnių automobilių. Tuo metu kritikai pabrėžia, kad daugelis žmonių naujesnių transporto priemonių paprasčiausiai negali įsigyti dėl finansinių priežasčių.

Todėl klausimas dėl automobilių taršos mokesčio Lietuvoje greičiausiai ir toliau išliks vienu aktyviausiai aptariamų transporto ir aplinkosaugos politikos temų artimiausiais metais.