Į tešlą žuviai įpilkite vieną ingredientą: plutelė bus itin traški, o vidus liks sultingas

Žuvis tešloje dažnai asocijuojasi su stora, riebalus sugeriančia ir sunkią plutele. Tačiau virtuvėje seniai žinomas paprastas triukas leidžia pasiekti lengvesnę, trapesnę tekstūrą, kuri gražiai apgaubia filė ir neapkrauna skonio.

Esminis ingredientas – labai šaltas gazuotas vanduo, įmaišomas į kiaušinių ir miltų tešlą. Burbuliukai suteikia masei lengvumo, o kepant karštame aliejuje tešla greičiau išsipučia ir suformuoja plonesnę, traškesnę plutelę.

Kulinarijoje gazuotas vanduo dažnai naudojamas tešloms, skirtoms kepimui aliejuje, nes jis padeda sukurti puresnę struktūrą. Dujų burbuliukai ir didesnis tešlos „oro“ kiekis lemia, kad danga būna mažiau kieta ir maloniau traška net kiek atvėsusi.

Toks būdas ypač tinka liesoms žuvims, pavyzdžiui, menkei, polokui ar merlangui, kurios lengvai perdžiūsta. Tešla veikia kaip apsauginis sluoksnis, padedantis išlaikyti drėgmę filė viduje, todėl gaunamas sultingas kąsnis ir auksinė pluta išorėje.

Svarbi detalė – gazuotas vanduo turi būti labai šaltas, o pati tešla maišoma trumpai, kad ji neperdirbtų ir netaptų „guminė“. Prieš kepant filė verta nusausinti, lengvai pabarstyti druska ir, jei norisi, į tešlą įmaišyti žiupsnį prieskonių.

Kepant svarbiausia palaikyti pakankamai karštą aliejų, kad tešla greitai „užsifiksuotų“ ir neimtų gerti riebalų. Jei aliejus per vėsus, pluta bus sunkesnė, o jei per karštas – ji gali pernelyg greitai patamsėti, kol žuvis viduje dar nebus iškepusi.

Toks recepto principas tinka ir greitam pietų sprendimui, ir tada, kai norisi patiekti žuvį taip, kad ji patiktų net skeptikams. Skonis išlieka švelnus, tekstūra – lengvesnė, o paruošimas nereikalauja sudėtingų produktų.