ES rengia griežtas taisykles tam atvejui, jei naujos narės elgsis kenkėjiškai

ES rengia tvirtas apsaugos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būsimosios valstybės narės, įstojusios į Sąjungą, negalėtų nustoti vykdyti reformų arba pasinaudoti veto teise, kad trukdytų Sąjungos veiklai, teigia ES plėtros komisarė Marta Kos.

„Jei naujoji valstybė narė laikysis taisyklių, nieko neatsitiks. Jei jos taisyklių nesilaikys, bus griežtai taikomos apsaugos priemonės – būtent tokią sistemą mes kuriame“, – pirmadienį Liuksemburge vykusio užsienio reikalų ministrų susitikimo metu duodama interviu naujienų portalui „POLITICO“ sakė M. Kos.

M. Kos kalbėjo tuo metu, kai ES pradėjo pirmąjį nuodugnių stojimo derybų etapą su Ukraina ir Moldova. Tuo pačiu metu Juodkalnija oficialiai užbaigė dar du derybinius skyrius, priartėdama prie narystės.

Jos teigimu, Europos Komisija jau „turi minčių“, kaip sustiprinti sistemą, įskaitant apsaugos priemones ir pereinamuosius laikotarpius, kuriems pasibaigus būtų galutinai suteikiamos tam tikros narystės teises. ES vykdomoji institucija konsultuojasi su tomis valstybėmis narėmis, kurios baiminasi, kad būsima plėtra gali apsunkinti sprendimų priėmimą arba leisti vyriausybėms įstojus atšaukti reformas.

ES valstybės narės, tarp jų Prancūzija, Vokietija ir Nyderlandai, teigia, kad bet kokia plėtra turi būti susijusi su garantijomis, jog reformos bus įgyvendintos ilgam laikui ir kad naujosios narės nesutrikdys galios pusiausvyros bloke.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas yra vieni iš tų, kurie remia laipsnišką Europos integracijos modelį, siūlydami, kad kitoms Vakarų Balkanų šalims, pavyzdžiui, Albanijai, būtų suteiktos ekonominės ir politinės lengvatos dar iki joms tampant visateisėmis narėmis.

„Žiūrėdama į tuos pokyčius, kurie įvyko per pastarąsias savaites, matau, kad vis daugiau mūsų valstybių narių vadovų įsitraukia į procesą ir siūlo idėjas, – pridūrė M. Kos. – Tikiuosi, kad netrukus galėsime papasakoti daugiau, tačiau pagrindinė mintis yra tokia: remdamiesi ankstesne kai kurių valstybių narių patirtimi, susidūrėme su problemomis, nes taisyklių [nebebuvo] laikomasi.“

Vadovaujant buvusiam ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui, Vengrija dažnai trukdė siekti sutarimo tokiais klausimais kaip sankcijos Rusijai ir pasinaudojo veto teise, kad sulėtintų Europos paramą Ukrainai. Be to, dėl kaltinimų, kad šalis pažeidžia savo demokratinius ir teisinius įsipareigojimus, buvo įšaldyta daugiau nei 10 mlrd. eurų Budapeštui skirtų ES lėšų, ir diplomatai teigia, kad labai nori, jog tokia situacija daugiau nepasikartotų.

Praėjusį mėnesį šiek tiek daugiau nei 600 tūkst. gyventojų turinti Juodkalnija pradėjo rengti ES stojimo sutartį, o tai šalyje sukėlė viltį, kad ji galėtų tapti pirmąja valstybe, įstojusia į Sąjungą po to, kai 2013 m. tai padarė Kroatija. Anot M. Kos, ši sutartis padės sukurti modelį, kuriuo bus grindžiamos būsimos stojimo derybos.

„Šį kartą, rengiant Juodkalnijos stojimo sutartį…, nauja bus tai, kaip bus užtikrinama, kad, šaliai tapus ES nare, taisyklių būtų laikomasi ir po penkerių, dešimties ar penkiolikos metų“, – sakė ji.

Juodkalnijos ministras pirmininkas Milojko Spajicius šį mėnesį naujienų portalui „POLITICO“ sakė, kad jo šalis „nevengs taikyti apsaugos mechanizmų, jei jie padės išsaugoti proceso patikimumą ir valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą“, su sąlyga, kad jie bus aiškūs, nuspėjami ir taikomi tik tais atvejais, kai šalys iš tikrųjų nesilaiko savo įsipareigojimų.

Tuo pačiu metu M. Kos pažymėjo, kad narystė turi ir toliau būti grindžiama nuopelnais. Iki šiol Ukraina ir Moldova žengė į priekį koja kojon, tačiau, kai bus pradėtos derybos visose srityse, „ta šalis, kuri pasieks daugiau, galės narystės siekti greičiau“.