Dubysa laikoma viena gražiausių Lietuvos upių. Vaizdingas, gilus jos slėnis paskendęs žalumoje. Siekiant išsaugoti šį trapų grožį buvo įkurtas Dubysos regioninis parkas. Dubysos vandens turizmo trasos ilgis 35 kilometrai.
Dubysos regioninio parko direktorius Vygandas Kilčauskas pasidžiaugė, kad trasa projekto „Lietuvos turizmo traukos vietovė 2010. Darnusis vandens turizmas“ metu užėmė 3-iąją vietą. Buvo siekiama įvertinti tas vandens turizmo vietoves, kur turizmo paslaugos yra teikiamos tausojant natūralią gamtą, infrastruktūra patogi atvykstantiems turistams, o pati vietovė išsiskiria savo gamtovaizdžiu.
.jpg)
Lankantis tokioje vietoje, dera elgtis pagal tam tikras taisykles. Lyduvėnuose įsikūręs gidas Gedas Kauneckas pasidžiaugė, kad kasmet parko lankytojai tampa sąmoningesni. Tačiau dar yra ir „budulių“, kurie gesina cigaretes į baidarių šonus, į upę švysteli išgertą butelį ar, pakrantėje sustoję pavalgyti, viską palieka lyg jovalą: pakuotes, tarą, ir lyg niekur nieko nuplaukia toliau – grožėtis gamta ir poilsiauti. Dar raukosi, jei kitoje stovykloje pamato panašių į save paliktus pėdsakus. Būtų idealu, jei kiekvienas poilsiautojas, pabuvęs gamtoje, susirinktų viską, ką buvo atsivežęs. Sakė, sezono metu normalūs turistai jam po plaukimų atveža po penkiasdešimt maišų šiukšlių per mėnesį. Buvo įrengęs ir konteinerius, tačiau vėl gi – dalį pavogė į sodybas, buvo ir į upę sumetę. Dubysos regioninio parko direkcija jau kelis metus iš eilės rengia aplinkosaugos akciją „Išvalykime Dubysą“, joje mielai dalyvauja kaimo turizmo sodybų savininkai, baidarių nuomotojai ir kiti.
Kelionė baidare – aktyvus laisvalaikio praleidimas. Mėgstantiems ramesnį, o svarbiausia saugesnį plaukimą reikėtų rinktis kelionę katamaranu. Katamaranas niekada neapsivers, todėl labiau tinka ir šeimoms su vaikais. Valdyti jį gali ir du žmonės. Į kelionę leistis ruošėmės ties Lyduvėnų tiltu.
.jpg)
Tai didžiausias Lietuvoje geležinkelio tiltas, paskelbtas kultūros paminklu. Vėliau praplaukiame pro Kušeliškės stovyklavietę, kaimo turizmo sodybą „Pakalnė“. Toliau sutikome Kušeliškės vandens malūno ir hidroelektrinės liekanas. Štai už Bralinskių stovyklavietės vėl vandens malūno užtvankos liekanos. Vienur kitur vis reikia išvengti kliūčių, tačiau jų nedaug, bet nusekus upei, keliautojų, ypač plaukiančių katamaranu, lauktų daugiau akmenų ir seklumų.
Praslenka stovyklavietė „Lakštingala“ Daugodų kaime. Tokiose vietose patartina sustoti didesnėms vandens turistų grupėms, čia yra ir krepšinio, tinklinio aikštelės. Dubysos upės skardžiuose ir slėnio pievose gyvena ES saugomos paukščių rūšys tulžys ir griežlė. Viena iš didžiausių grėsmių šiems paukščiams yra nuolatinis trikdymas. Pavyzdžiui, dėl dažno stovyklavimo greta tulžių lizdaviečių, važinėjimosi automobiliais pakrantėmis jie gali palikti savo lizdus, gali žūti jaunikliai. Todėl prie Dubysos upės nuo Lyduvėnų iki Seredžiaus stovyklauti galima tik nustatytose rekreacinėse teritorijose, draudžiama stovyklauti kovo – rugpjūčio mėnesiais.
.jpg)
Kelionės metu labai įsiminė aplankytas Maslauskiškių vandens malūnas su išsaugota technologine įranga. Pasakojo, jog nuėmus derlių, jo girnos sukdavosi dieną naktį, keisdavosi tik malūnininkai. Kelionės tikslas – Betygala, pakilus iš slėnio, pakeliui į miestelį – šv. Jono šaltinėlis, kitaip dar vadinamas Gaivučiu. Betygalos apylinkėse, anot legendos, gyvenęs paskutinis lietuvių žynys Gintautas.
Dubysa „srauniai gurgėjo staipydamos per akmenis, krisdama į gilesnį duburkį, sukos į verpetą, putojo, šniokštė, pykdama skubėjo. Kalnuoti atkrančiai, apaugę krūmais, gražiai mainės šviesesniu ir tamsesniu žalumu.“ Taip daugiau nei prieš 100 metų apie Dubysą rašė Žemaitė. Keliaudami turėjome progą įsitikinti, jog šios upės grožis išlikęs. Dabar nuo mūsų visų priklauso, ar Dubysa su visais savo turtais džiugins ir būsimas kartas.
O Jūs jau buvote Dubysos regioniniame parke, o gal lankėtės kokioje nors kitoje saugomoje teritorijoje? Kviečiame dalyvauti – GERIAUSIO VIDEO FILMO konkurse apie Lietuvos saugomas teritorijas, draugišką aplinkai elgseną, ekologiją. Vakar jūs vaikščiodamas mišku nufilmavote voverę, save arba draugus tvarkančius aplinką? O gal nufilmavote aušrą girioje ar saulėlydžio žaras pakrantėje? Nesvarbu ar jūs nufilmavote penkiolikos sekundžių vaizdelį kaip pieva nubėga stirna ar dešimties minučių trumpametražį filmuką kaip reikia elgtis gamtoje – nepalikite šio vaizdo vien savo mobiliajame telefone ar buitinėje kameroje! Įkelkite savo nufilmuotus vaizdus į www.youtube.com tinklalapį ir atsiųskite mums nuorodas į [email protected]. Geriausius filmus apie gamtą išrinks portalo svečiai ir lankytojai – nugalėtojai bus apdovanoti vertingais prizais
