Pensija Lietuvoje: išgyventi ar gyventi? Realybė gali šokiruoti
Klausimas, ar Lietuvoje įmanoma normaliai gyventi iš pensijos, neturi vieno trumpo atsakymo. Jei žiūrėtume vien į vidurkį, vaizdas nėra pats niūriausias: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2025 metų spalį skelbė, kad po 2026 metų indeksavimo vidutinė senatvės pensija turėtų pasiekti apie 750 eurų, o turint būtinąjį stažą – apie 810 eurų. Tai yra daugiau nei 2024 metų skurdo rizikos riba vienam gyvenančiam asmeniui, kuri siekė 616 eurų per mėnesį, ir daugiau nei absoliutaus skurdo riba, kuri buvo 446 eurai.
Tačiau vien vidurkio nepakanka. Tas pats oficialus statistikos vaizdas rodo, kad 2024 metais 36,9 proc. 65 metų ir vyresnių žmonių Lietuvoje gyveno skurdo rizikoje. Kitaip tariant, daliai senjorų pensija leidžia gyventi gana stabiliai, bet labai didelei daliai ji vis dar neužtikrina finansiškai ramesnio gyvenimo.
Vidutinė pensija atrodo padoresnė nei reali daugelio senjorų padėtis
Iš pirmo žvilgsnio galima sakyti, kad pensijos Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus augo sparčiai. Valstybės duomenų agentūros pristatytoje 2024 metų skurdo statistikoje nurodoma, kad valstybinio socialinio draudimo vidutinė senatvės pensija per metus augo 13,8 proc. Tai padėjo sumažinti spaudimą daliai vyresnio amžiaus gyventojų.
Vis dėlto problema ta, kad „vidutinė pensija“ slepia labai skirtingas situacijas. Vieni senjorai gauna pensiją, prie kurios prisideda našlių išmoka, antros pakopos išmokos, santaupos ar šeimos parama. Kiti gyvena vien iš vienos pensijos, moka už šildymą, vaistus, maistą ir neturi jokio finansinio rezervo.
Todėl atsakymas labai priklauso nuo to, ką vadiname normaliu gyvenimu. Jei kalbame apie kuklų, labai disciplinuotą gyvenimą savo būste, be didesnių netikėtų išlaidų, daliai žmonių tai įmanoma. Jei kalbame apie gyvenimą be nuolatinio skaičiavimo parduotuvėje, su galimybe susimokėti už sveikatos paslaugas, išlaikyti automobilį ar nuomotis būstą, tada vien pensijos dažnai nepakanka.
Didžiausia rizika kyla vieniems gyvenantiems ir mažiausias pajamas turintiems senjorams
2024 metų statistika labai aiškiai parodo, kad amžius Lietuvoje tebėra vienas stipriausių skurdo rizikos veiksnių. Vyresni nei 65 metų žmonės buvo labiausiai pažeidžiama amžiaus grupė. Jų skurdo rizikos lygis buvo daugiau nei dvigubai didesnis nei 18–64 metų gyventojų.
Ypač svarbi ir namų ūkio sudėtis. Vienam gyvenančiam žmogui net ir 700 ar 750 eurų pensija gali greitai „susitraukti“, nes visos būsto išlaidos gula ant vienų pečių. O skurdo rizikos riba vienam gyvenančiam asmeniui 2024 metais buvo 616 eurų, tad net nedidelis atotrūkis nuo vidurkio jau gali reikšti patekimą į pažeidžiamą zoną.
Tai paaiškina, kodėl viešojoje erdvėje vieni sako, kad iš pensijos gyventi galima, o kiti teigia priešingai. Abu vertinimai gali būti teisingi, nes jų finansinė padėtis iš esmės skirtinga. Senjoras, gyvenantis nuosavame bute mažesniame mieste ir gaunantis artimą vidutinei pensiją, gyvens visai kitaip nei vienišas žmogus didmiestyje, kuriam reikia daugiau lėšų vaistams, paslaugoms ar būsto išlaikymui.
Ką šiandien rodo skaičiai?
Jeigu remiamės oficialiais 2024 metų ir 2026 metų rodikliais, Lietuva nėra taške, kuriame būtų galima sakyti, kad pensininkai masiškai gyvena visiškame skurde. Vidutinės pensijos jau peržengia tiek absoliutaus skurdo, tiek skurdo rizikos ribas vienam asmeniui. Tai svarbus pokytis, palyginti su ankstesniais metais.
Tačiau taip pat dar negalima teigti, kad pensija Lietuvoje daugumai užtikrina tikrai orų ir ramų gyvenimą. Beveik 37 proc. vyresnių nei 65 metų žmonių skurdo rizikoje yra per didelis skaičius, kad jį būtų galima laikyti tik statistine išimtimi. Jis rodo struktūrinę problemą: pensijų sistema pagerėjo, bet ji vis dar neapsaugo nemažos dalies senjorų nuo finansinio nesaugumo.
Todėl tiksliausias atsakymas būtų toks: iš pensijos Lietuvoje gyventi įmanoma, bet ne visiems normaliai. Jei žmogus gauna bent vidutinę pensiją, turi nuosavą būstą ir nedideles papildomas išlaidas, situacija gali būti pakenčiama. Tačiau labai daug senjorų vis dar gyvena taip, kad bet koks brangesnis vaistas, didesnė šildymo sąskaita ar nenumatyta išlaida tampa rimtu smūgiu biudžetui.
