Keliauk kitaip – Tytuvėnų regioninis parkas (Foto)

[-[0]-]
Linas Senkus

Siekiant išsaugoti kalvotų, pelkėtų, ežeringų apylinkių kraštovaizdį, senovinius Šiluvos ir Tytuvėnų urbanistinius paminklus, savitą gamtą bei kultūros paveldo vertybes, Rytų Žemaitijoje įkurtas Tytuvėnų regioninis parkas. Vertingiausiose vietose dar yra išskirti aštuoni gamtiniai draustiniai: trys iš jų skirti pelkių apsaugai, du saugo vaizdingą kraštovaizdį, du – retą gyvūniją ir augaliją ir vienas – išraiškingą reljefą. 

Šiluva – plačiai žinoma kaip vieta, kurioje, kaip katalikų tikima, 1608 m. apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Čia 1924 m. pastatyta balta koplyčia, kurios grindyse yra tas akmuo, ant kurio, kaip teigiama, ir įvykęs apsireiškimas – vienas iš penkių Europoje, kurį pripažįsta Katalikų bažnyčia. Šiluva, kaip ir Tytuvėnai, sutraukia gausias piligrimų ir maldininkų minias, pro čia eina Jono Pauliaus II piligrimų kelias. 

Į Tytuvėnus apie 1614 m. buvo pakviesti atvykti bernardinų vienuoliai. Įdomu, kad jie čia ne tik kovojo su Reformacija, bet ir stengėsi atitraukti žemaičius nuo dar tuomet gyvavusios pagonybės. 1635 m. baigta statyti Tytuvėnų bernardinų vienuolyno bažnyčia. 1736 m. Tytuvėnų vienuolyne buvo įsteigta mokymo institucija – noviciatas. XVII a. amžiaus viduryje bernardinai rekonstravo bažnyčios interjerą. Buvo sukurtas itin puošnus vėlyvojo baroko ansamblis iš devynių altorių, krikštyklos ir sakyklos. Už suaukotas lėšas buvo įrengti nauji vargonai, kurių galime klausytis ir šiandien. 1771-1780 m. prieš bažnyčią buvo pastatytos arkadinės galerijos, kuriose įrengtos Kryžiaus kelio stotys. Iš Jeruzalės į Tytuvėnus parvežta relikvijų, kurios buvo išdėstytos stikliniuose gaubteliuose po Kryžiaus kelio stočių atvaizdais. Arkadinių galerijų kiemo centre pastatyta Šventųjų laiptų koplyčia, kur kiekvienos akmeninės pakopos viduryje taip pat įdėtos relikvijos. Dabar restauruotas vienuolyno pastatas stebina atidengtomis vienuolių pieštomis freskomis. Galima apžiūrėti celes, skliautuotą valgomąjį, požemius, kuriuose ne tik atsargas laikė, bet ir buvo sumūryta specialios konstrukcijos krosnis, iš kurios karštas oras sienų latakais kildavo į patalpas, jas šildydamas. 

Tytuvėnų regioninio parko vyresnysis rekreacijos vadybininkas Teisutis Majauskas sakė, kad parko direkcijos darbuotojams iškilęs uždavinys gausius gamtos ir kultūros paveldo turtus pritaikyti lankymui, bet taip, kad būtų kuo mažesnė tikimybė, jog toms vertybėms bus padaryta žalos. Žmonių srautai į parką sezono metu būna dideli: per vasaros ilguosius savaitgalius vien prie Bridvaišio ežero vienu metu poilsiauja apie tūkstantis, prie Giliaus ežero apie penki šimtai. Lankytojai būna vienadieniai, kurių tikslas pasikaitinti saulėje, pasimaudyti, ir stovyklaujantys su palapinėmis. Deja, visų jų paliekamos šiukšlės – vis nesibaigianti problema. Ją parkas sprendžia kartu su seniūnijomis, su kuriomis darniai bendradarbiaujama, todėl šiukšlės iš pakrančių stovyklaviečių periodiškai išvežamos. Parko direkcijos darbuotojai kas ketvirtį ir kasmet atlieka kraštovaizdžio monitoringą. Taip stebimi ir skaičiuojami regioninio parko lankytojų srautai, nustatomas dažniausiai lankomų teritorijų digresijos laipsnis – kiek pakenkta gamtai. Aplinka fotografuojama, duomenys kaupiami ir analizuojami. T. Majauskas sakė, kad jam labiausiai užkliūva neleistinose vietose paliktos laužavietės. Savavališkų laužaviečių vietoje tenka atkurti žaliąją dangą. „Lietuvis būtinai nori „savo“ laužo, nors stovyklavietėse yra gerai įrengtos bendros laužavietės, tokia praktika taikoma ir kitur Europos Sąjungoje“, – teigė gamtosaugininkas. Nors dabar vis daugiau keliaujančiųjų atsiveža pastatomas kepsnines. „Laikomės ekologinio švietimo krypties – pirmiausia žmogui reikia suprantamai išaiškinti, kodėl tai yra pažeidimas, kad jis galėtų ir kitiems pasakyti. Bauda – kritiniu atveju, kai jau per daug pakenkta“. Žinoma, ką jau čia ekologiškai šviesi, kai chuliganų „chebra“ sudaužo ir sulaužo stendus. Tada turi pajausti bausmės neišvengiamumą. Vasarą parko darbuotojai vyksta į reidus. Štai prie Bridvaišio yra tik viena stovyklavietė, kurioje galima apsistoti su palapinėmis, tad tvarką reikia prižiūrėti. 

Tačiau daugumai vietos žmonių, atrodo, rūpi savo kraštas ir jo gamta. Štai vasarą Tytuvėnų gyventojai, žvejai ir narai entuziastai surengė povandeninę talką – valė Bridvaišio ežero dugną. Narų iš dugno  surinktos šiukšlės buvo kraunamos į maišus, šie keliami į žvejų valtis ir plukdomi į krantą, kur laukė Tytuvėnų seniūnijos traktorius su priekaba. Po talkos priekaba buvo puspilnė. Santykinai švarus ežero dugnas paplūdimio teritorijoje liudija apie rimtesnį poilsiautojų požiūrį į aplinką. Vis tik tą dieną gamta nusikratė dešimties maišų plastikinių ir stiklo butelių, dviejų padangų, paskandintų – guminės valties, krepšinio lanko, kibirų.

Tytuvėnų regioninis parkas laukia turistų visais metų laikais. Geriausia atvykti šiltuoju metu, kai gali sėsti ant dviračio ir pasileisti į kelionę šio gražaus krašto istorijos ir gamtos slėpiniams pažinti.