Girnos.lt
Šaltalankio (lot. Hippophae rhamnoides) sveikatinančios savybės minimos jau senovės graikų mokslininkų ir rašytojų darbuose.
Graikų mitologijoje rašoma, kad Pegaso kailis labai žvilgėjo, nes jis buvo šeriamas šaltalankių lapais. Klasikinėje Tibeto medicinos knygoje “Sibus Yidian”, parašytoje 8-ajame mūsų eros amžiuje, šaltalankių sveikatinančioms savybėms apibūdinti skirta 30 skyrių
Vartojimas
Iš šaltalankių uogų gaminami gėrimai ir produktai kūdikių maitinimui, verdami kisieliai, uogienės, daromi padažai, džemai, gaminami gėrimai. Šviežios šaltalankių sultys yra kosmonautų racione, siekiant palaikyti jų stiprumą ir atsparumą stresams.
Šaltalankių uogos yra labai maistingos, nors ir labai rūgščios ir sutraukiančios. Kadangi jos labai koncentruotos, reikia atskiesti virintu vandeniu ir pridėti medaus. Jas galima skiesti obuolių ar vynuogių sultimis. Šviežių šaltalankių vaisių negalima valgyti sergant opalige ir šlapimo pūslės akmenlige.
- Švieži šaltalankių vaisiai gali būti valgomi su medumi ištisus metus.
- Aromatingos sultys su cukrumi didina apetitą ir labai gerai stiprina imunitetą.
- Džiovintų šaltalankių vaisių milteliai gali būti naudojami sumaišyti su kitomis vaistažolėmis.
- Šaltalankius geriausiai laikyti šaldyklėje apie 6 mėnesius arba trintas su cukrumi santykiu 1:1.
Sveikatinančios savybės
Šaltalankis – polivitaminų kupinas augalas, pagal biologiškai aktyvių medžiagų kiekį ir kokybę lenkia beveik visus vaisius ir uogas.
Vaisiuose yra 4-9 proc. riebalinio aliejaus, 2-7 proc. cukrų, 3,2 proc. organinių rūgščių (obuolių, citrinos, vyno rūgštys), daug vitamino C, B grupės vitaminų (B1, B2, B6), vitaminų E, K, P, folio rūgšties, provitamino A ir karotinoidų, cholino, stearinų, fosfolipidų, rauginių medžiagų, saponinų. Juose esantis vitaminas P gerina skrandžio, žarnyno, kraujo kapiliarų darbą, stiprina antitoksinę kepenų veiklą, stabdo aterosklerozės vystymąsi, mažina cholesterolio kiekį kraujuje, normalizuoja padidėjusios skydliaukės hiperfunkciją.
Šaltalankių produktai labai silpnina barbitūratų, antibiotikų ir kitų vaistų, rentgeno spindulių toksinį poveikį. Todėl juos patariama vartoti cheminės ir radiacinės terapijos metu ir po gydymo, po antibiotikų kurso, taip pat diabetikams, pagyvenusiems žmonėms, profesionaliems sportininkams, intensyvios veiklos žmonėms.
Šaltalankiai – gera priemonė sustiprinti širdies raumenį, profilaktinė priemonė prieš insultą, infarktą, atkuria organizmą po ligų ir psichinių bei fizinių pervargimų, didina vyrų lytinį aktyvumą (prostatos veiklą).
Šaltalankių sultimis gydoma avitaminozė, mažakraujystė, silpnas imunitetas, karščiavimas, bendras peršalimas.
Klinikiniai tyrimai įrodė, kad šaltalankių ekstraktas padeda normalizuoti kepenų fermentų veiklą, tulžies rūgšties serumą ir imuninę sistemą.
Geriausias mišinys nuo anemijos ir imunitetui stiprinti yra džiovinti erškėčių vaisiai, šaltalankių vaisiai ir džiovintos dilgėlės, sumaišytos su medumi. 3 šaukšteliai per dieną tokio mišinio padės sėkmingai išvengti įprastų peršalimų .
Džiovinti šaltalankiai su džiovintomis gudobelėmis – kepenų tonikas ir puikiai padeda gydyti širdies ir kraujagyslių ligas.
Šaltalankių aliejus
Eksperimentiniais tyrimais patvirtintos šaltalankių aliejui būdingos antioksidacinės savybės, kurios saugo nuo laisvųjų radikalų neigiamo poveikio. Šaltalankių aliejus sustiprina gleivinių membranų atsinaujinimą, o tai naudinga moterimis menopauzės laikotarpiu.
Iš šaltalankio uogų kauliukų pagamintas aliejus padeda regeneruotis audiniams, greitina epitelizaciją, granuliacinio audinio augimą pažeistose odos ir gleivinės vietose. Šaltalankių uogų kauliukų aliejumi gydomi nudegimai, nušalimai, gerklės ligos, pragulos, spinduliniai odos pažeidimai. Jis taip pat vartojamas gydant ginekologines ligas. Kaip vidinis vaistas – sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, stemplės vėžiu.
Atlikti tyrimai rodo, jog šaltalankio aliejus trukdo išsivystyti aterosklerozei, mažina cholesterino kiekį kraujuje. Pastebėta, jog vartojant šaltalankio aliejų dingsta stenokardijos priepuoliai, normalizuojasi arterinis spaudimas.
Šaltalankio aliejumi gydomi odos nudegimai, sunkiai gyjančios žaizdos ir nušalimai, pragulos. Jeigu jie atviri, pirmiausiai apiplaunami antiseptinėmis priemonėmis, truputį nusausinami, patepami aliejumi ir užrišami marle.
Šaltalankių aliejaus nepatariama gerti viduriuojant, sergant kepenų ir kasos ligomis.
Sergantiesiems chroniška sloga patariama šaltalankių aliejumi 2 kartus per dieną tepti nosies gleivinę.
Šaltalankių aliejumi galima tepti užpakalinės angos įtrūkimus, tiesiosios žarnos opą, uždegimo pažeistas dantenas.
Šaltalankių aliejaus gaminimas
- 1 stiklinę maltų šaltalankio kauliukų 2 – 3 min. pakepiname keptuvėje. Emaliuotame inde iki 60 – 70 laipsnių įkaitiname 0,5 l nerafinuoto saulėgrąžų ar alyvuogių aliejaus.
- Pasiruošiame sausą litrinį butelį ir supilame į jį karštą aliejų ir kepintas šaltalankių sėklas. Suplakame ir laikome 10 dienų tamsioje vietoe.
- 11-ąją dieną perkošiame aliejų pro tankų audinį. Nuosėdas išmetame.
- Vėl pakaitiname aliejų ir sudedame maltas, kepintas šaltalankių sėklas ir 10 dienų laikome vėsiai ir tamsiai.
- Tokia pat procedūda atliekama trečią kartą.
- Po 30 dienų aliejų gerai perkošiame, supilame į keraminį indą ir sandariai uždarome.
- Taip paruoštas šaltalankių aliejus savo savybes išsaugo kelerius metus.
Kitas būdas:
Šaltalankių išspaudas išdžiovinti, sumalti kavamale ir termose užpilti iki 60 laipsnių įkaitintu nerafinuotu aliejumi santykiu 1:2/ Laikyti parą. Perkošti.
Naudojame kosmetinėms kaukėms, masažui arba salotoms.
