[-[0]-]
Pusryčiai – tarsi energijos bomba, „pakraunanti“ organizmą po nakties ir nuteikianti efektyviai pradėti dieną. Tačiau kartais rytais labai sunku atsikelti, ypač, kai rudenėjantys orai atneša lengvą šaltuką, o šildymo sezonas dar neprasidėjo. Tada norisi ilgiau pasivartyti šiltoje lovoje, atsisakant pusryčių.
Pusryčiams – ne! Ar tikrai?
Dažnai žmonės yra linkę atsisakyti pusryčių dėl keistų priežasčių ir įsitikinimų. Tad, griauname mitus!
Nėra laiko! Ar tikrai? Gal vertėtų ryte atsikelti 15 minučių anksčiau, kad spėtumėte papusryčiauti?
Papusryčiavus nesijausite alkanas vėliau dienos metu, taip išvengsite užkandžiavimo ir persivalgymo vakare.
Pusryčių valgymas suteikia energijos, padidina fizinį aktyvumą visos dienos metu. Nepapusryčiavus sumažėja fizinis aktyvumas.
Net moksliniais tyrimais įrodyta, kad po naktinio „bado“ – pusryčiai yra pagrindinis fizinės ir protinės energijos šaltinis geros dienos pradžiai.
„Taupote“ kalorijas? Skamba gana absurdiškai, bet būna ir taip…
Kaip žinote, rekomenduojamų suvartoti kalorijų dienos norma moterims – 2000, vyrams – 2500 kalorijų. Todėl yra tokių „išminčių“, kurie galvoja, jog atsisakę rytinės kalorijų „normos“, dieną galės leisti sau pasmaližiauti arba vakare pasimėgauti didesnėmis maisto porcijomis. Jeigu ir jūs taip galvojate – turime nuvilti. Šis gudrus planas dažniausiai nepasiteisina, nes atsisakius pusryčių, jaučiamas didesnis alkis vakare, todėl suvalgoma daugiau. O vakarais žmonės paprastai linkę mažiau judėti, tad suvartotos kalorijos nesudeginamos ir nusėda ant kūno linijų.
Pykina! Esate įsitikinę, kad jus rytais pykina, todėl atsisakote pusryčių? O reikėtų daryti priešingai. Nes turbūt pykina nuo alkio! Tad maistingi pusryčiai jus gali išgelbėti – sukelti palengvėjimą. Patartina rinktis lengvesnį maistą, pvz., dribsnius, džiūvėsėlius su arbata.
Pusryčių tradicijos
Skirtingose šalyse skiriasi ir pusryčių valgymo ypatumai. Amerikoje pusryčiai labai sotūs. Vienas populiariausių patiekalų, turbūt jau žinote iš animacinio serialo „Simpsonai“, tai blynai su klevų sirupu. Turbūt nekeista, kad prancūzų rytas prasideda nuo puodelio kavos ir labai šviežios duonos arba ilgo batono, sviestinės bandelės ar ragelio. Svarbiausia – kad kepiniai būtų šviežutėliai.
O kokie gi lietuvių pusryčių įpročiai? Internetinėje enciklopedijoje „Wikipedia“ rašoma: „Lietuvoje tradiciškai pusryčius sudaro puodelis kavos arba arbatos, juodos arba baltos duonos (taip pat ir batono) sumuštiniai su sviestu, lydytu arba varškės sūriu, rūkyta arba virta dešra. Dažnai valgoma įvairių kruopų (miežinių, avižinių, manų ir kt.) košė su pienu ar sviestu.“
.png)
