Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Technologijos
    • Automobiliai
    • IT naujienos
  • Įdomu
    • Lietuva
    • Mokslas
    • Pasaulis
  • Receptai
    • Mėsos patiekalai
    • Sriubos
    • Salotos
    • Troškiniai
    • Apkepai
    • Blynai
    • Makaronų patiekalai
    • Košės
    • Bulvių patiekalai
    • Desertai
    • Užkandžiai
    • Naudinga
    • Veganiški patiekalai
    • Žuvis ir jūros gėrybės
    • Vegetariški patiekalai
    • Gėrimai
  • Gyvenimas
    • Namai ir patarimai
    • Sodas ir daržas
    • Sveikata ir grožis
    • Žmonės
    • Mada
  • Horoskopai
    • Savaitės suderinamumo horoskopas
    • Astrologinis suderinamumas
    • Dienos akmuo
    • Audio horoskopas
    • Dienos astrologinis įvykis
    • Dienos augalas
    • Dienos blogas ženklas
    • Dienos citata
    • Dienos geras ženklas
    • Dienos horoskopas
    • Dienos komplimentas
    • Dienos pomėgis
    • Dienos skaičius
    • Dienos spalva
    • Mėnesio horoskopas
    • Mėnesio pomėgių horoskopas
    • Mėnesio suderinamumo horoskopas
    • Savaitės blogas ženklas
    • Savaitės geras ženklas
    • Savaitės horoskopas
Laikas.ltLaikas.lt
Search
  • Naujausios
  • Technologijos
    • Automobiliai
    • IT naujienos
  • Įdomu
    • Lietuva
    • Mokslas
    • Pasaulis
  • Receptai
    • Mėsos patiekalai
    • Sriubos
    • Salotos
    • Troškiniai
    • Apkepai
    • Blynai
    • Makaronų patiekalai
    • Košės
    • Bulvių patiekalai
    • Desertai
    • Užkandžiai
    • Naudinga
    • Veganiški patiekalai
    • Žuvis ir jūros gėrybės
    • Vegetariški patiekalai
    • Gėrimai
  • Gyvenimas
    • Namai ir patarimai
    • Sodas ir daržas
    • Sveikata ir grožis
    • Žmonės
    • Mada
  • Horoskopai
    • Savaitės suderinamumo horoskopas
    • Astrologinis suderinamumas
    • Dienos akmuo
    • Audio horoskopas
    • Dienos astrologinis įvykis
    • Dienos augalas
    • Dienos blogas ženklas
    • Dienos citata
    • Dienos geras ženklas
    • Dienos horoskopas
    • Dienos komplimentas
    • Dienos pomėgis
    • Dienos skaičius
    • Dienos spalva
    • Mėnesio horoskopas
    • Mėnesio pomėgių horoskopas
    • Mėnesio suderinamumo horoskopas
    • Savaitės blogas ženklas
    • Savaitės geras ženklas
    • Savaitės horoskopas
Sekite mus
Naujienos

Dėl žmonių meilės cukrui kalti beždžioniškieji protėviai

Redakcija
Autorius Redakcija
Publikuota: 2013-07-30
Komentarų: 0
4 min. skaitymo
Dėl žmonių meilės cukrui kalti beždžioniškieji protėviai

Laikas.lt

Šiandien trečdalis suaugusiųjų visame pasaulyje skundžias aukštu kraujospūdžiu, kai 1900 m. šią problemą turėjo vos 5 proc. gyventojų. 1980 m. cukriniu diabetu sirgo 153 mln. žmonių, o dabar šis skaičius išaugo iki 347 mln. Vis daugiau planetos gyventojų yra nutukę. Manoma, kad vienas iš kaltininkų, o gal ir pats svarbiausias, yra cukrus. Kodėl žmonija nesugeba atsispirti šiam kenksmingam, bet labai saldžiam viliotiniui, nagrinėjama „National Geographic Lietuva“ rugpjūčio mėnesio numeryje.

„Patekęs į kraują cukrus stimuliuoja tuos pačius smegenyse esančius malonumo centrus, kurie reaguoja į heroiną ir kokainą. Tam tikru lygmeniu tai būdinga visam skaniam maistui (dėl to jis ir gardus!), bet cukraus sukeltas poveikis itin ryškus. Galima teigti, kad cukrus yra priklausomybę sukeliantis narkotikas“, – rašoma straipsnyje. 

Pasak Kolorado universiteto Denveryje (JAV) nefrologo Richardas Johnsonas, atsakymas, kodėl žmonių smegenyse išsivystė maloni reakcija į galbūt toksišką junginį, slypi gilioje senovėje, kuomet fruktozės (cukrus susideda iš gliukozės ir fruktozės) troškimas nulėmė mūsų beždžioniškųjų protėvių išgyvenimą.
Prieš maždaug 22 mln. metų drėgnųjų miškų skliautuose gyveno žmogbeždžionės, kurios ištisus metus mito medžių vaisiais, trykštančiais saldžiu natūraliu cukrumi. Maždaug po 5 mln. metų pasikeitė klimatas ir žmogbeždžiones atvedė iš rojumi buvusios Afrikos į drėgnus Eurazijos miškus. Klimatas ir toliau vėso, kol atėjo badmetis ir miškai buvo pilni alkanų žmogbeždžionių.

„Tam tikru metu tarp šių gyvūnų atsirado mutacija, – aiškina R. Johnsonas. – Vienos iš žmogbeždžionių organizmas ėmė itin veiksmingai perdirbti fruktozę. Netgi nedidelis jos kiekis buvo saugomas riebalų forma ir tai tapo dideliu privalumu kovojant dėl išgyvenimo ilgais žiemos mėnesiais, kai rasti maisto būdavo itin sunku“.

Tuomet vieną dieną ši žmogbeždžionė su savo mutavusiu genu bei sveiku potraukiu retam ir brangiam vaisiniam cukrui grįžo į savo tėviškę Afrikoje ir pradėjo žmogbeždžiones, kurias matome šiandien. „Ši mutacija tapo tokiu svarbiu išgyvenimo veiksniu, kad galiausiai išliko tik ją turėję gyvūnai, – žurnalui „National Geographic Lietuva“ pasakojo R. Džonsonas. – Todėl šiandien šį geną turi visos žmogbeždžionės, tarp jų ir žmonės. Jis padėjo mūsų protėviams išgyventi sunkmetį. Bet cukrui plūste užplūdus Vakarus, iškilo problema. Mūsų pasaulis skęsta fruktozėje, nors žmogaus organizmas prisitaikęs išsiversti su labai nedideliu jos kiekiu“.

Net ir didžiųjų geografinių atradimų amžių (XV a.) – naujų žemių ir salų paieškas – nemaža dalimi lėmė troškimas rasti dirbamų laukų, kuriuose galėtų augti cukranendrės. Juk tuomet cukrus buvo labai trokštamas, tačiau taip sunkiai gaunamas, kad prilygo prieskoniams ir atitekdavo tik turtingiesiems. Galiausiai į naujai atrastas vietoves – Žaliojo Kyšulio ir Kanarų salas – atkeliavo cukranendrės, į Naująjį Pasaulį jų gabenosi ir pats Kolumbas.

„Taip prasidėjo cukraus, Karibų jūros salų ir vergų plantacijų amžius, laikui bėgant pagimdęs didžiulius rūkstančius fabrikus stiklo miestų pakraščiuose, masinį vartojimą, nutukusias šeimas ir XXL dydžio sportinę aprangą vilkinčius bei elektriniais vežimėliais važinėjančius žmones“, – rašo „National geographic Lietuva“ žurnalo autorius Richas Cohenas.

Ironiška, kad tai, kas kadaise mus išgelbėjo, galiausiai gali ir pribaigti.

Keletas įdomių skaičių:

  • Amerikos širdies asociacijos rekomenduojamas didžiausias dienos cukraus kiekis vyrui yra 37,8 g, o moterims – 25,2 g, tačiau vidutinis amerikietis per dieną vis dar suvartoja 95,3 g cukraus ir tam net nebūtina įsmegti šaukštelio į cukrinę.
  • Cukrus dedamas į maistą, siekiant sustiprinti jo skonį ir išryškinti tekstūrą. Jis taip pat veikia kaip konservantas. 1 arbatinis šaukštelis yra 4,2 g cukraus.
  • Keturiuose jautienos ir kiaulienos Bolonijos dešros griežinėliuose yra 5 g cukraus.
  • Dvejose baltos duonos riekėse yra 2,8 g cukraus.
  • 355 ml kolos skarinėje yra 33,3 g cukraus.
  • Trijuose arbatiniuose šaukšteliuose kečupo yra 7,4 g cukraus.
  • 95,3 g natūralaus cukraus yra šiuose maisto produktuose: 7 obuoliuose, 454 kiaušiniuose, 1135 stiklinėse ryžių. 27 kukurūzų burbuolėse.

Kaip vertinate šį įrašą?

Average rating 0 / 5. Balsų skaičius: 0

Kol kas nėra balsų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

ŽYMOS:cukrusnacionalinė geografijanational geographicsveikata

AutoriusRedakcija
Laikas.lt - įdomus ir gyvas portalas kiekvienam. Mūsų tikslas savo skaitytojams teikti išskirtines naujienas iš viso pasaulio. Čia rasite daugybę patarimų, istorijų bei puikių ir daugelio pamėgtų receptų. Lai kiekviena diena su mumis prasideda iš naujo!

Rekomenduojami Video

Jums gali patikti

Patarimai moterims: ko neklausti per pirmą pasimatymą
Įdomu

Patarimai moterims: ko neklausti per pirmą pasimatymą

2013-02-18
„Lietuvos talentai“: lietuviai balsuoja iš gailesčio?
Naujienos

„Lietuvos talentai“: lietuviai balsuoja iš gailesčio?

2010-12-13
16 „Simpsonų“ herojų mirčių
Įdomu

16 „Simpsonų“ herojų mirčių

2013-10-03
Genialiai visuomenės ydas perteikiantis J. Holcrofto „pieštukas“ (foto)
Menas

Genialiai visuomenės ydas perteikiantis J. Holcrofto „pieštukas“ (foto)

2013-05-08

Laikas.lt – įdomus ir gyvas portalas, skirtas visiems, mėgstantiems patikimą informaciją ir naudingus patarimus, paversiančius kasdienį gyvenimą lengvesniu. Skaitykite ir mėgaukitės!

Mūsų populiariausios

Sodas ir daržas
Namai ir patarimai
Sveikata ir grožis
Mokslas
Receptai

Naudinga

Apie mus
Slapukų politika

Bendradarbiaukime

Kontaktai

Laikas.ltLaikas.lt
Sekite mus
@ 2025 Visos teisės saugomos
  • Kontaktai
  • Privatumo ir slapukų politika
Welcome Back!

Sign in to your account

Username or Email Address
Password

Lost your password?