Laikas.lt
Sparčiai plintant elektroninėms cigaretėms visuomenė turėtų nepasitikėti skleidžiama prieštaringa, tyrimais nepagrįsta informacija ir atsižvelgti į Pasaulio sveikatos organizacijos bei kitų tabako kontrolės organizacijų skatinimą elgtis apdairiai ir susilaikyti nuo elektroninių cigarečių įsigijimo ir vartojimo, nes jų saugumas ir vartojimo pasekmės, deja, nėra ištirtos.
Elektroninė cigaretė – į įprastą cigaretę panašus elektroninis inhaliatorius, skirtas specialių tirpalų garinimui. Taip imituojamas tabako cigaretės rūkymas. Dažniausiai elektroninė cigaretė yra pagaminta iš kaitiklio, kapsulės, kurioje yra skystis, ir maitinimo elemento. Elektroninės cigaretės yra pripildomos specialaus skysčio – dažniausiai susidedančio iš propilenglikolio, glicerolio, aromatinių medžiagų ir nikotino. Nikotino kiekis elektroninėse cigaretėse yra labai skirtingas – teigiama, jog vienose nikotino nėra išvis, o kitose – nikotino kiekis siekia net iki 48 mg/ml. Tuo tarpu vidutinio stiprumo cigaretėje yra 0,7 mg nikotino. Per dieną surūkant 10 tokių cigarečių į žmogaus organizmą patenka apie 7 mg nikotino. Tyrimai rodo, kad ant elektroninės cigaretės pakuotės nurodytas nikotino kiekis neretai skiriasi nuo realaus elektroninėje cigaretėje esančio nikotino kiekio. Be to, net rūkant tą pačią elektroninę cigaretę, iškvepiamuose dūmuose nikotino kiekis gali smarkiai svyruoti ir kaskart būti vis kitoks.
Rūkant elektronines cigaretes yra įkvepiami ir išpučiami garai, o ne dūmai, todėl nelieka nei nemalonaus kvapo, nei pelenų, dantys ir pirštai nepagelsta. O draudimas rūkyti cigaretes uždarose patalpose elektronines cigaretes dar labiau išpopuliarino. Deja, Lietuvoje kol kas šių tabako pakaitalų naudojimas yra nereglamentuojamas, be to, elektroninių cigarečių rūkymas paprastai nesukelia aplinkinių pasipriešinimo.Vis dėlto elektroninių cigarečių teikiama nauda gali būti apgaulinga. 2009 m. JAV maisto ir vaistų administracijos atlikti tyrimai parodė, kad elektroninėse cigaretėse yra randama kancerogeninių ir kitų nuodingų medžiagų, keliančių pavojų inkstų veiklai, nervų ir kvėpavimo sistemoms. 2013 m. JAV Kalifornijos universitetas nuodugniai ištyrė elektroninių cigarečių aerozolio sudėtį. Buvo rasta sidabro, geležies, aliuminio, silikato dalelių ir mikroskopinių alavo, chromo bei nikelio dalelių. Šių medžiagų koncentracija buvo didesnė arba tokia pati kaip ir tabako cigarečių dūmuose.
Nors tyrimų apie ilgalaikes elektroninių cigarečių rūkymo pasekmes trūksta, duomenų apie trumpalaikius jų rūkymo padarinius ir sukeliamus simptomus daugėja. Tyrimai atskleidžia, kad elektroninių cigarečių vartotojai skundžiasi net 12 organizmo sistemų sutrikimų simptomais pradėjus vartoti elektronines cigaretes ar praėjus savaitei nuo vartojimo pradžios. Dažniausiai jaučiami nemalonūs kvėpavimo ir nervų sistemos sutrikimų simptomai, burnos ir gleivinės pakenkimai. Elektroninių cigarečių vartotojai skundžiasi pakilusiu kraujo spaudimu, galvos skausmu ir svaigimu, nemiga, nerimu, drebuliu, sausu kosuliu, pasunkėjusiu kvėpavimu ir kt. Kai kuriuos išvardintus nemalonius simptomus galima sieti su nikotino perdozavimu. Taip pat, gali būti, kad dalį šių simptomų sukelia abstinencija dėl rūkant elektronines cigaretes gauto per mažo nikotino kiekio, kai bandoma atsisakyti tabako cigarečių rūkymo.
Mokslininkai tyrinėja ir socialines elektroninių cigarečių pasiūlos pasekmes tabako dar nevartojantiems asmenims. Nors paprastai elektroninėmis cigaretėmis susidomima kai norima atsisakyti tabako cigarečių rūkymo, baiminamasi, kad elektroninių cigarečių reklama, ypač pasitelkiant įžymius žmones, naudojant įvairių aromatų priedus, sukuriant naujovės ir mados įspūdį, gali paskatinti jaunus žmones ir vaikus galvoti, kad elektroninės cigaretės yra madingos ir saugios.
Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) teigia, kad nėra įrodyta, jog elektroninės cigaretės yra tinkamos pakaitinei nikotino terapijai. PSO neturi mokslinių įrodymų, leidžiančių patvirtinti produkto saugumą ir efektyvumą. Elektroninių cigarečių pardavėjai paprastai apibūdina jas kaip priemonę, padedančią rūkantiesiems atsisakyti priklausomybės nuo tabako gaminių. Dažnas elektroninių cigarečių tiekėjas nevengia akcentuoti, jog PSO laiko jas pagrįsta pakaitine nikotino terapija, tokia kaip nikotino kramtomoji guma ar pleistrai. PSO, priešingai nei skelbia elektroninių cigarečių tiekėjai, siekia, jog pardavėjai iš internetinių svetainių ir kitų informacinių šaltinių pašalintų bet kokius tvirtinimus apie tai, jog elektroninės cigaretės yra saugios ir veiksmingos nusprendus atsisakyti rūkymo. Net jei ir paaiškėtų, kad šis produktas yra mažiau kenksmingas, svarbu suvokti, kad nikotino dozės mažinimas neišsprendžia priklausomybės problemos, o tik susilpnina valią ir pasiryžimą visiškai mesti rūkyti. Todėl, vienintelis asmens sveikatai naudingas pasirinkimas, yra iš viso nerūkyti.
Maltoje elektroninės cigaretės jau pripažintos tabako gaminiu ir joms taikomi visi tabako gaminių apribojimai. Jungtinėje Karalystėje šį produktą, kaip pagalbinę priemonę metant rūkyti, pardavinėti draudžiama. Atsižvelgiant į 2014 m. balandžio 3 d. priimtą Europos parlamento ir tarybos direktyvą 2014/40/ES dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą Lietuvoje ruošiamas Tabako kontrolės įstatymo pakeitimas.
Minėtoje direktyvoje nurodoma, jog užpildantįjį skystį, kuriame yra nikotino, turėtų būti leidžiama pateikti rinkai tik tuo atveju, kai nikotino koncentracija neviršija 20 mg/ml. Vadovaujantis šia direktyva į rinką turėtų būti leidžiama pateikti tik tokias elektronines cigaretes, kurias vartojant nuosekliai dozuojamas nikotino kiekis, tai būtina siekiant išvengti atsitiktinio didelių nikotino suvartojimo kiekių rizikos bei žalos organizmui.
