Atėjus pavasariui ir vis daigiau laiko praleidžiant gamtoje, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistai kviečia pasirūpinti, kad poilsis būtų ne tik turiningas, bet ir saugus. Viena iš grėsmių, su kuriomis susiduriama tik atšilus orams, – tai erkės, kurios įsisiurbdamos platina pavojingas ligas.
Erkės – tai gausiausia voragyvių grupė, laikini žmogaus ir gyvūnų parazitai, agresyvūs kraujasiurbiai ir ligų platintojai. Erkių aktyvumo trukmė ir jų dinamika tiesiogiai priklauso nuo meteorologinių ir klimatinių sąlygų. Ypatingai aktyvios jos tampa ankstyvą pavasarį, vos žemės temperatūra pasiekia 5–7° C.
Šie gyviai neturi akių, todėl objektą fiksuoja jutimo (Haller’io) organu, kuris reaguoja į išskiriamą CO2 koncentraciją ore ir į judančio gyvūno termoradiaciją. Erkėms migruoti ir įveikti ilgas distancijas padeda paukščiai. Ypač plačiai Lietuvoje paplitusi Europinė miško erkė (Ixodes ricinus), kurių išskirtinis bruožas yra tas, jog jos neturi akių. Šios rūšies erkės randamos visuose Lietuvos rajonuose, todėl jų platinamomis ligomis galima bet kur.
Erkės gali užkrėsti sunkiomis ligomis: erkiniu encefalitu, borelioze, plačiau žinoma kaip Laimo liga, anaplazmoze (anksčiau vadinta erlichioze), babezioze, erkine dėmėtąja šiltine, Marselio karštlige, tuliaremija bei kitomis. Dažniausiai Lietuvoje registruojami erkinio encefalito ir Laimo ligos atvejai.
Erkinis encefalitas
Erkinis encefalitas – tai centrinės nervų sistemos liga, kurią sukelia erkinio encefalito virusas, taip pat šiai ligai būdingi ir liekamieji reiškiniai. Šį virusą užkrėsta erkė gali perduoti žmogui įkandimo metu. Šia liga užsikrėsti taip pat galima vartojant termiškai neapdorotą pieną ar jo produktus. Veiksmingiausia erkinio encefalito profilaktikos priemonė – skiepai. Pradėti skiepytis reikia ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumas.
Užsikrėtus erkinio encefalito virusu, praėjus dviems ar trims savaitėms po erkės įkandimo, pajuntami panašūs į gripą simptomus. Dažniausiai atsiranda galvos skausmas, nedidelis karščiavimas, maudžia kūną. Tokia būsena trunka apie savaitę, po to dauguma žmonių pasijunta geriau. Kas trečiam užkrėstam asmeniui virusas gali išplisti, pasiekti smegenų dangalus ir smegenis.
Antroji erkinio encefalito banga pasireiškia karščiavimu, stipriu galvos skausmu, vėmimu, galvos svaigimu, šaltkrėčiu, sąmonės sutrikimu. Atsiradus tokiems požymiams, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Laimo liga
Laimo ligą, kitaip vadinamą – boreliozę, sukelia bakterijos, kurios aptinkamos erkių virškinimo trakte. Nustatyta kad apie 30 procentų erkių yra borelijų nešiotojos. Tačiau nežiūrint tokio didelio apkrėstumo, pavojus susirgti po pavienės erkės įkandimo nėra didelis. Vakcijnacijos prieš Laimo ligą kol kas nėra, todėl norint jos išvengti labai svarbios erkių gausą mažinančios bei individualios apsaugos nuo erkių priemonės.
Žmogus Laimo liga užsikrečia, kai erkė siurbdama kraują į žaizdą suleidžia skysčius, kuriose yra šios ligos sukėlėjų. Būdingiausias Laimo ligos simtomas yra odos bėrimas, kuris atsiranda praėjus 1-4 savaitėms įkandimo vietoje. Bėrimas yra didesnio nei 5 cm diametro ir plinta toliau. Rečiau pasireiškia nervų sistemos, sąnarių, širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimo simptomai. Persirgus Laimo liga, imunitetas neįgyjamas, ir žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai.
Ką daryti įsisiurbus erkei?
Jeigu įsisiurbė erkė, kuo greičiau ją ištraukite. Jos nepastebėjus išlieka pavojus, kad erkė per žaizdą „įšvirkš“ jums virusą. Pasistenkite nespausti erkės kūnelio ir jokiais būdais netepkite jos riebalais. Pincetu ar pirštų galais pamėginkite sučiupti erkę kaip galima arčiau galvos, pašalinkite ją truktelėdami atgal. Erkės straubliukas susideda iš mažų kabliukų girliandos, todėl traukiant erkę nesukiokite jos į kairę ar dešinę.
Apiplaukite žaizdelę vandeniu su muilu ar dezinfekuokite. Jeigu nepavyko pilnai pašalinti erkės ir liko galvutė, nedraskykite, nes galvutę, kaip svetimkūnį, organizmas po kurio laiko pašalins pats. Jeigu erkės įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, blogai jaučiatės (simptomai panašūs į gripo), nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Patarimai, norint apsisaugoti nuo erkių.
- Skiepai nuo erkinio encefalito – efektyviausia priemonė išvengti ligos, ypač asmenims, gyvenantiems didelės rizikos vietovėse. Skiepytis niekada nevėlu, tačiau rekomenduojama tai padaryti iki šiltojo metų laikotarpio. Taip pat patariama nenaudoti termiškai neapdoroto pieno ar jo produktų.
- Vykstant į gamtą tinkamai apsirenkite: dėvėkite uždarus drabužius ilgomis rankovėmis, taip pat ilgas kelnes, sukištas į batus ar kojines. Išvykai į gamtą rekomenduojama pasirinkti šviesesnius drabužius, nes ant jų lengviau pastebėsite ropojančią erkę.
- Po buvimo gamtoje atidžiai apsižiūrėkite visą kūną, ypač paausius, pakinklius, kirkšnis, pažastis, sprandą. Ieškant erkių gerai išsišukuokite plaukus, nusiprauskite po dušu, persirenkite kitais rūbais, o vilkėtus rūbus pakabinkite negyvenamoje patalpoje ar saulėtoje vietoje. Verta žinoti, kad sausame ore erkės išgyvena labai trumpai.
- Iškylaudami gamtoje venkite pamiškių ir aukštos žolės. Aktyvi erkė aukos dažniausiai tyko ant žolės stiebelio (apie 10–20 cm aukščiau nuo žemės paviršiaus). Jos renkasi drėgnas vietoves ir prieblandą, todėl dažniau aptinkamos tankiame lapuočių miško jaunuolyne, proskynose, krūmuose, aukštoje žolėje, ten kur jos lengvai randa laukinių gyvūnų – nuolatinių jų maitintojų ir šeimininkų – ežių, pelių, paukščių.
- Rekomenduotina naudoti erkes atbaidančias priemones (repelentus). Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties bei nariuotakojo jautrumo repelento sudedamosioms dalims.
Jums taip pat gali būti įdomūs ir šie straipsniai:
