Turiningas savaitgalis Aukštaitijoje: ką verta aplankyti?

Aukštaitija – didžiausias Lietuvos etnografinis regionas, todėl pasižymi tradicijų, tarmių bei architektūros įvairove. Šis kraštas žinomas dėl gausybės upių bei ežerų ir yra ypač mėgstamas vandens turistų. Labiau mėgstantiems keliauti automobiliu ar dviračiu, rekomenduojama aplankyti kelis garsius Aukštaitijos objektus, atnaujintus panaudojant ES investicijas. Šis regionas suteikia galimybę pasigėrėti unikaliais gamtos vaizdais, o kultūros ir architektūros objektai – išsamiau susipažinti su krašto istorija.

Žagarės dvaro rūmai (Malūno g. 1, Žagarė). Žagarė – Šiaurės Lietuvoje, prie sienos su Latvija įsikūręs miestas, kuris pasak legendų savo istoriją skaičiuoja jau nuo 1201 m. ir yra senesnis nei Ryga. Šiemet Žagarės miestas tapo Lietuvos kultūros sostine, todėl sulaukia ypač daug lankytojų. Miesto akcentas – istorinę bei architektūrinę vertę turintys Žagarės dvaro rūmai, kuriuos kūrė grafai Zubovai ir Naryškinai. Žagarės dvaro rūmai atnaujinti investavus kiek daugiau nei 18 mln. eurų ES struktūrinių fondų lėšų. Šių metų pradžioje baigus visus rekonstrukcijos darbus čia įsikūrė Žagarės regioninio parko lankytojų centras. Žagarės dvaro rūmų architektūra priskiriama vėlyvajam klasicizmui, žirgyno pastatų kompleksas – istorizmo laikotarpio neogotikinių formų, o likę pastatai – istorizmo laikotarpio angliškų kotedžų tipo. Ši vieta traukia architektūrine įvairove ir yra išlikę visi pastatai, išskyrus Šv. Georgijaus vardo cerkvę pietvakarinėje dvaro sodybos dalyje. Bene svarbiausias iš išlikusių dvaro pastatų – arklidės, kuriose dabar veikia 1899 m. pastatytas Žagarės žirgynas, laikomas vienu seniausių Lietuvoje.
Daugiau informacijos: http://goo.gl/Ext5hl.

Žagarės ozo pažintinis takas Žagarės regioniniame parke (Malūno g. 1, Žagarė). Aplankiusiems Žagarės dvarą, rekomenduojama pasigrožėti unikaliu ozu, kuris yra gavęs ilgiausio Lietuvoje geologinio paminklo titulą. Žagarės ozas – 8 km ilgio siauras tirpstančio ledyno suformuotas smėlio žvyro gūbrys, susidaręs prieš 13 tūkst. metų. Nuo čia atsiveria Švėtės upės slėnis, Žagarės girios ir Žiemgalės lygumos. Pakilus į 20 metrų aukštyje esantį Žvelgaičio piliakalnį matysis vaizdingiausia ozo dalis. Ši vieta, investavus daugiau kaip 97 tūkst. eurų ES lėšų, tapo dar palankesnė turistams – įrengtas pažintinis takas, tinkamas pasivaikščiojimui, pasivažinėjimui dviračiais, paukščių bei gyvūnų stebėjimui. Taip pat pastatytos pavėsinės, laužavietės, krepšinio, paplūdimio tinklinio aikštelės, apžvalgos bokštai.
Daugiau informacijos: http://goo.gl/RhQkKm.

Biržų pilis (J. Radvilos g. 3, Biržai) (pagrindinėje nuotraukoje). Biržų pilis unikali tuo, jog tai vienintelė Lietuvoje ir geriausiai išsilaikiusi bastioninio tipo pilis Šiaurės Rytų Europoje. Ji tarnavo kaip vienas svarbiausių Lietuvos gynybinių punktų kovojant su Rusija ir Švedija, o XVIII a., buvo išsprogdinta besitraukiančios švedų kariuomenės. Investavus per 1,6 mln. eurų ES lėšų, atnaujinta pilis ir arsenalo pastatas. Jame lankytojai gali susipažinti su tvirtovės funkcijomis, ginklais bei pabūklais, kuriuos galima virtualiai išbandyti šaudant nuo ginamos Biržų pilies įtvirtinimų puolant priešui. Pilyje taip pat įsikūręs Biržų krašto muziejus „Sėla“, kuriame veikia nuolatinės istorinės, etnografijos, miesto ir jį valdžiusių kunigaikščių Radvilų ekspozicijos. Čia galima pamatyti į UNESCO nacionalinį registrą įtrauktą eksponatą – XVII a. karo inžinieriaus, kartografo, dailininko J. N. Naronskio nubraižytą Biržų kunigaikštystės žemėlapį.
Daugiau informacijos: http://goo.gl/uUMdVI.

Zaraso ežero pakrantė (Pakalnės g., Zarasai). Zarasai ir miesto apylinkės sparčiai populiarėja kaip kurortinė teritorija, ypač mėgstama nenuniokotos gamtos bei ramybės ieškančių turistų. Zarasų miestą supa 7 ežerai, o didžiausias jų – Zarasas, kuriame yra 4 salos. Didžioji sala, kurios plotas siekia 44 ha, tapo populiaria vasaros renginių vieta – čia vyksta muzikos festivaliai, koncertai, gausiai lankomos sporto varžybos. Užkopus į 17 m aukščio apžvalgos bokštą, galima apžvelgti įspūdingą kraštovaizdį. Investavus beveik 870 tūkst. eurų, buvo įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas, vedantis iki Didžiosios salos. Taip pat įrengtos prieplaukos, kuriose gali prisišvartuoti valtys, baidarės, vandens dviračiai ar kitos vandens transporto priemonės. Iš ežero trykšta net 30 m aukščio fontanas, o vaikams įrengta originali laivo pavidalo žaidimų aikštelė. Pakrantėje lankytojai gali apžiūrėti akmens skulptūrų parką.
Daugiau informacijos: http://goo.gl/y3808h.

Utenos apskrities piliakalniai, Anykščių turizmo informacijos centras (Gegužės g. 1, Anykščiai). Utenos krašte esantys piliakalniai sudaro net 22 proc. visų Lietuvos piliakalnių. Investavus virš 114 tūkst. eurų ES lėšų, Utenos apskrityje buvo sutvarkyta 15 piliakalnių – dabar čia įrengti patogūs laiptai, poilsio zonos, sutvarkyta aplinka. Vieni gražiausių šio krašto piliakalnių – Svirnų, Palatavio, Liudiškių, Lygamiškio bei Zabičiūnų piliakalniai. Gamtos mylėtojai lankydamiesi šiose vietovėse tikrai įvertins įspūdingas panoramas ir gražius gamtovaizdžius, atsiveriančius nuo istorinių piliakalnių, kurių atsiradimas siekia I tūkstantmetį pr. Kr.
Daugiau informacijos: http://goo.gl/UuHbsk.

Utenos hipodromas (Užpalių g. 97, Utena). Pasigėrėjus gamta, įdomu užsukti ir į netoliese esantį Utenos hipodromą. Ne veltui miesto herbe yra pavaizduotas žirgas – čia įsišakniję tvirtos žirgininkystės tradicijos, veisiami ir auginami žirgai, vyksta populiariausi Lietuvoje žirgų sporto renginiai, tarp kurių ir 200 metų rengiamos Sartų ežero žirgų lenktynės. Utenos hipodromo rekonstrukcijai panaudota virš 1,3 mln. eurų ES struktūrinių fondų lėšų ir dabar tai vienintelis visose Baltijos šalyse aukščiausius tarptautinius standartus atitinkantis hipodromas. Net kai nevyksta varžybos, čia įdomu praleisti laiką aktyvesnio poilsio mėgėjams – išnuomotais dviračiais siūloma pasivažinėti Skaistašilio miško bei Klovinių atodangos apylinkėmis. Taip pat galima aplankyti arklides ir ekskursijos metu daugiau sužinoti apie žirgus, ristūnų sportą, kaip treniruojami ir kuo šeriami sportiniai žirgai. Taip pat lankytojai bus supažindinti su ristūnų sportiniu inventoriumi bei žinoma, bus galima iš arti apžiūrėti bei pamaitinti žirgus.
Daugiau informacijos: http://goo.gl/Coc3vS.

Visą maršruto žemėlapį galite rasti: https://goo.gl/yEyStA. Keliaujant po Lietuvą galima atrasti ir daug daugiau atnaujintų parkų, muziejų, pažintinių takų. Kas buvo atnaujinta, investavus ES lėšas, galima rasti skaidrumo iniciatyvos „Jonvabaliai“ tinklalapyje. Jame taip pat galima susipažinti su pačių projektų vykdytojų, savanoriškai prisijungusių prie skaidrumo iniciatyvos, pateikta informacija, kur nukeliavo ES pinigai įgyvendinant projektą.