Alerginėmis ligomis vien Europoje serga daugiau kaip 150 mln. žmonių, ir sergančiųjų gretos kasmet gausėja. Tad ne veltui įvairūs alerginiai susirgimai vadinami XXI a. rykšte – prognozuojama, jog greitai daugiau nei pusė europiečių kentės nuo vienokios ar kitokios alergijos. Pačių alerginių susirgimų spektras taip pat kinta ir plečiasi: jei prieš dešimtmetį alergijų sąraše „karaliavo“ bronchinė astma, pastaruosius penketą metų pastebimas alerginio rinito ir alergijų maistui pikas. Pasak specialistų, ruduo yra tinkamiausias metas nustatyti tikslią diagnozę ir pradėti gydymą.
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Živilės Čestavičienės teigimu, pirmiausia būtina žinoti, kokia – sezoninė ar nuolatinė – alergija jus kamuoja.
„Alergija būna sezoninė arba nuolatinė. Sezoninė pasireiškia tam tikru metų laiku ir ją dažniausiai sukelia įvairių medžių, krūmų, žolių, piktžolių žiedadulkės. Tuo tarpu nuolatinės alergijos simptomus žmogus pajaučia tiesiogiai susidurdamas su alergenu, tarkime, pelėsiu, dulkių erkutėmis, dūmais, naminiais gyvūnais. Prie nuolatinės alergijos rūšių priskiriama ir alergija šalčiui, kuri nebūtinai gali užklupti tik šaltuoju metų laiku, ją išprovokuoja ir paprastas kontaktas su šaltu objektu”, – pasakojo vaistininkė.
Anot jos, dėl sumažėjusio įvairių žiedadulkių ir kitų sezoninių alergenų kiekio alerginei slogai būdingi simptomai – ašarojančios, paraudusios akys, varvanti nosis, čiaudulys, nosies užgulimas – rudenį kamuoja mažiau pacientų.
„Rudenį dar žydi kartusis kietis, liaudiškai vadinamas pelynu, taip pat balandos, o vienas aršiausių rudens alergenų, galintis užklupti leidžiant laiką gamtoje, – pelėsis, neretai įsikuriantis pūvančiuose rudeniniuose lapuose. Tačiau taip, rudenį vaistinėje kur kas rečiau sulaukiame žmonių, kuriuos alerginės reakcijos užklumpa netikėtai, arba tokių, kurie alerginį rinitą supainioja, pavyzdžiui, su peršalimu“, – pastebi „Camelia“ vaistininkė.
Pasak „MediCA klinika“ gydytojos Raimondos Lukminės, sumažėjus sezoninių alergenų, net ir nuolatinę alergiją turintiems pacientams kyla įvairių klausimų: „Rudenį kai kurie žmonės iš tiesų tarsi pamiršta turintys alergiją. Praktikoje pasitaiko pacientų, kurie klausia ar susilpnėjus alerginėms reakcijoms galima nutraukti gydymą vaistais, o kartais tai padaro ir nesitarę su specialistais. Patiems tokių sprendimų tikrai nerekomenduoju priimti – situacijos yra labai individualios, todėl būtina pasitarti su gydytoju, kuris, atsižvelgdamas į paciento būklės stabilumą, priims kvalifikuotą sprendimą. Juolab kad rudens, žiemos metu gali pasireikšti ir alergijos paūmėjimo požymiai, kuriuos nulemia įvairūs infekciniai susirgimai, peršalimo ligos“, – patirtimi dalijosi gydytoja.
Anot specialistų, per mažai nuo įvairių alergijos formų kenčiančių žmonių žino, o nesusidūrę su alerginiais susirgimais dažniausiai ir visai nežino, kad geriausias metas alergijai diagnozuoti bei gydyti – ruduo.
„Tiksliai nustatyti alergijos priežastį galima tik atlikus odos dūrio mėginius su tam tikrais alergenų rinkiniais arba iš kraujo. Būtent dėl ramesnio bendro alerginio fono tyrimus tikslingiausia atlikti rudenį. Tai ypač aktualu žmonėms, turintiems sezoninę alergiją. Būtent šaltuoju metų laiku geriausia patikrinti organizmo reakciją į skirtingus alergenus ir nustatyti, kam konkrečiai esate alergiškas. Vaistinėje taip pat galima įsigyti namų sąlygomis naudojamų testų, padedančių identifikuoti alergenus“, – rekomendacijomis dalijosi vaistininkė Ž.Čestavičienė.
Tiksliai diagnozavus alergijos priežastis ir sukėlėjus bei laiku pradėjus naudoti priemones galima ženkliai palengvinti alergijos sezono naštą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
„Kai jau žinoma sezoninės alergijos priežastis, tai gydymas efektyviausias tada, kai organizmo pats alergenas dar tiesiogiai neveikia. Tarkime, jei esate alergiškas žiedadulkėmis, likus mažiausiai 3-5 mėnesiams iki pirmųjų augalų žydėjimo pradžios imate pratinti imunitetą prie alergeno, o pavasarį ar vasarą jau pajausite realų gydymo efektyvumą bei rezultatus. Na, o jei kamuoja nuolatinė alergija, tuomet verta visada su savimi turėti preparatų, slopinančių alerginę reakciją ar lengvinančių simptomus, jeigu netikėtai tektų susidurti su alergenu. Taip pat labai naudingos ir barjerinės medžiagos. Tarkime, turintiems alergiją šalčiui, prieš išeinant į šaltą aplinką, tas kūno vietas, kurios bus veikiamos šalto oro, verta patepti riebesniu kremu ir taip sukurti apsauginį barjerą“, – alergijos gydymo principus reziumavo „Camelia“ vaistininkė.
