Martynos Žilionytės nuotr.
Sausio 13-osios, kuomet aukų pareikalautais įvykiais buvo apginta šalies laisvė, jausmas neblėsta iki šių dienų. Lietuva mini 26-ąsias šios dienos metines. Kiek mažiau to meto įvykius suvokia jaunoji karta, išvengusi griežtų suvaržymų ir šiandien sunkiai įsivaizduojanti Tėvynėje tvyrojusias nuotaikas.
Tuometinės Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo vadovas, profesorius Vytautas Landsbergis mano, kad šiandieninis jaunimas menkiau supranta skirtumą tarp laisvės ir nelaisvės, nes gyvena nebe sovietinėje priespaudoje ir neturi su kuo tokių dalykų palyginti.
„Tos nelaisvės formos, kurios taip ilgai buvo primestos mums, mūsų tautai, valstybei, žmonėms – akivaizdžiai svetimos. Visa tauta norėjo gyventi kitaip, nes pavargo nuo nuolatinių persekiojimų, įtarimų, draudimų. Tuomet jaunimas buvo įtrauktas į visus įvykius, tad drįso priešintis ir nebijojo eiti ginti kitokios gyvenimo galimybės“, – teigė V. Landsbergis.
Sovietinis palikimas išlikęs iki šių dienų
Profesorius pastebi, kad dar ir šiandien, nors nebėra tokio akivaizdaus prievartavimo, galima rasti neigiamų sovietinių apraiškų. Vis dar dažnai nevengiama patyčių, viešo šaipymosi už laisvai išreikštą nuomonę. Anot jo, toks elgesys parodo visuomenės kultūros stoką ir nekelia prestižo. Jis tikisi, kad jaunajai kartai lengviau pavyks išsivaduoti nuo šio „palikimo“.
Pasak V. Landsbergio, tuometinis jaunimas priespaudą matė kitaip. Jiems Vakarai atrodė patrauklūs, įdomūs, tad ėmė maištauti prieš sovietinę valdžią. Lietuviams priespauda buvo itin sunki, nes dauguma nepriimtinų dalykų buvo laikomi „norma“: „Buvo sunku, kai draudė daugelį norimų dalykų. Reikėjo dirbti ir liaupsinti blogybes, kurių negerbi, bet jeigu apie jas prabilsi atvirai – būsi nubaustas. Veikė sistema, norėjusi viską sureglamentuoti, sudėti į lentynėles. Jie pasakydavo, kas gėris, o kas blogis, kas mūsų, o kas svetima. Bet koks siejimas su Vakarais buvo išvis neleistinas.“
Siekiant supažindinti šiandieninį jaunimą su to meto įvykiais, profesorius pataria tam naudoti suprantamas pateikimo formas, nes daugumai jų sunku įsivaizduoti tuomet vykdytus pažeminimus ar bausmes.
Laisvę reikia ginti
Tarpusavio bendravime turi būti gerai apsvarstoma elgesio laisvė, įsitikinęs profesorius: „Dažnai nejaučiama, kad netinkamai elgiamasi kito žmogaus atžvilgiu, bet reikia užstoti tą, kuriam trukdoma naudotis savo laisve. Negalima skriausti kitų, bet vis dar nesivaržoma pastumti, pašiepti, pažeminti. Puldinėdama kitus tokia visuomenė gali virsti egoistiškomis, savanaudiškomis, savimi patenkintomis būtybėmis. Bet reikia atminti, kad negali sau leisti daugelio dalykų, ypač netinkamų tarp padorių, išauklėtų ir draugiškų žmonių.“
Demokratinėje valstybėje visuomenė neturėtų varžytis būti savimi, reikėtų žinoti, kaip nekenkti aplinkiniams, nežeminti, nesimėgauti prieš kitus savo stiprumu ar kitomis savybėmis, rodančiomis prastą kultūros požymį.
„Visi norėjome permainų, kitokio gyvenimo, bendravimo, kitokios šalies, ir viskas vyko ta kryptimi. Žinoma, buvo ir tokių, kuriems nesinorėjo didelių permainų, jiems patiko esanti sistema. Pripažįstu, kad per 26 metus elgesio, bendravimo, kito žmogaus atjautimo sistemoje dar esame nedaug pasiekę. Nesame išsivadavę iš senų papročių, bet reikia kryptingai judėti pirmyn“, – sakė V. Landsbergis.
Gilus laisvės pojūtis
Sausio 13-ąją lietuviai gynė savo laisvę, kuri jiems buvo didžiausia vertybė būti savimi, elgtis pagal savo supratimą ir kitų žmonių bendram labui. Visuomenė buvo pavargusi, kai už nuomonės išsakymą galėjo sulaukti bausmės, pažeminimo, suvaržymų, todėl visi siekė pokyčių, laisvės jausmo.
Įprastai šaliais svarbios datos minimos numatytomis dienomis, bet profesorius ragina šias dienas ir įvykius prisiminti dažniau.
„Apie laisvę reikia galvoti kasdien, o ne vien tik per šventinių dienų minėjimus, pagerbimus. Švenčių dienomis prisimename tuos, kurie kovojo ir mums iškovojo arba žuvo už laisvę. Jiems turi būti mūsų pagarba ir atminimas, bet reikia pasižiūrėti ir į save, kaip tie kovotojai pažvelgtų į mus, į mūsų šiandieninį elgesį. Ar tikrai apsaugome laisvę nuo smurto, savivalės, agresijos?“, – klausė V. Landsbergis.
Pasaulyje nesibaigiant neramumams, kur daug smurto, prievartos ir manymo, kad jėga – svarbiausia, profesorius pataria į laisvę žvelgti rimtai ir atsakingai: „Laisvė – įpareigojantis dalykas, už ją reikia kovoti, nes kova už laisvę – nebaigta. Nevalia nuleisti rankų ir pasiduoti blogybėms, savivaliavimui ir nužmogėjimui.“
Prof. V. Landsbergis sausio 11 d. 19 val. Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakultete dalyvaus diskusijoje „Laisvė – ką ji mums reiškia šiandien?“, skirtoje Sausio 13-osios įvykiams atminti. Profesorius pasidalins savo patirtimi lemtingomis 1991-ųjų sausio dienomis, aptars tragiškus Lietuvos išgyvenimus pastarojo meto pasaulio įvykių kontekste.
