Shutterstock nuotr.
Praeitais metais klinikiniai psichologai Aušra ir Antanas Mockai įkūrė „Depresijos gydymo centrą“. Per eilę veiklos metų skaitant paskaitas, konsultuojant privačiai, savanoriaujant „Jaunimo linijoje“ sutuoktiniai suprato, jog trūksta paslaugų išgyvenantiems lengvą ar vidutinę depresiją, juolab neieškoma būdų padėti jiems be vaistų.
Nepraeinantis liūdesys
Pasak psichologo Antano Mockaus, dar labai dažnai žmonės nepripažįsta, nesuvokia ir nenori sutikti, kad depresija yra liga, o ne charakterio savybė ar nacionalinis bruožas. „Tarptautinėje ligų klasifikacijoje depresija yra priskirta prie psichinių ligų, prie nuotaikos sutrikimų kategorijos. Depresija yra susijusi su žemesniu aktyvumo lygiu: nėra energijos, kamuoja nuovargis, ankstesnė veikla, kuri buvo maloni – nebeteikia džiaugsmo. Liūdesys, sumažėjęs aktyvumas, sumažėjusi energija, sumažėjęs malonumo jutimas ir tai tęsiasi ilgiau kaip dvi savaites. Situacija nesikeičia pasikeitus aplinkybėms, kas linksmo benutiktų, žmogus vis tiek išlieka tokios nuotaikos“, – sako psichologas A. Mockus.
Specialistas sutinka, kad ši liga sunkiai atpažįstama, nes ji mažiau apčiuopiama. „Tai ne lūžusi koja, nėra fizinio skausmo, žmogus gali neiškristi iš savo įprasto socialinio gyvenimo. Tik kad bet koks aktyvumas, išėjimas į viešumą pareikalauja iš jo daugybės jėgų, didelės organizmo mobilizacijos ir susitelkimo. Grįžęs namo depresija sergantis žmogus krenta visiškai išsekęs“, – pasakoja vienas iš „Depresijos gydymo centro“ įkūrėjų.
Depresijos būna visokios
Jeigu žmogus nebegali dirbti, atlikti kasdienės veiklos, visiškai sutrinka jo gyvenimas – tai sunki depresija. Daugybė žmonių dirba, bendrauja – tai lengva, vidutinė depresija. Tačiau bet koks kritinis įvykis (atleidimas iš darbo, skyrybos) gali pastūmėti depresiją link sunkios.
Ta sunkioji, klinikinė depresija vadinama didžiąja depresija. Tokia depresija net matoma iš šalies: žmogus greitai susigraudina, gali būti sulėtėję jo judesiai, reakcijos, neretai būna ir apleistos išvaizdos. Didžiąja depresija serga apie 5 proc. visos populiacijos (pvz., pagal Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovą DSM-IV didžioji depresija būna 5,28 proc. populiacijos: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/16203955) ir jiems būdinga aukšta savižudybės rizika.
„Psichinis skausmas ir bejėgiškumo jausmas skatina mintis apie mirtį. Šnekantis su sergančiaisiais neretai girdžiu, kad žmogus mirti nenori, bet nori išjungti savo sąmonę, kad tiesiog negyventų savo gyvenimo“, – sako psichologas.
Mūsų šalyje, anot specialisto, daugėja stresogeninių depresijų, kurios priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo, kasdien patiriamo streso: per mažai laiko, per daug darbų. „Pastaruoju metu žmonės itin dažnai patiria panikos atakas. Tai dažniausiai būna susiję su darbiniu stresu. Kita kategorija žmonių, kurie nuolat patiria finansinius sunkumus. Jie kasdien susiduria su tuo, kad negali išspręsti pinigų stygiaus problemos. Žmogus gyvena situacijoje, iš kurios negali išeiti: blogai jaučiasi, tačiau neturi pinigų pasijusti geriau, pasirūpinti savo sveikata, kokybiškesniu poilsiu. Sergantys depresija ir gyvenantys mieste bei turintys didesnes pajamas, dar gali gauti jiems reikiamą pagalbą. O mažesniuose miestuose gyvenantys žmonės ar turintys nedideles pajamas, jiems sunkiai prieinama psichologinė pagalba“, – įsitikinęs A. Mockus.
Rudenį penktadalis žmonių patiria šviesos trūkumo simptomus, kurie primena lengvą depresiją. „Rudenį norisi daugiau saldumynų, daugiau kavos gerti, nes ima trūkti energijos, didesnis mieguistumas apima. Gali būti, kad norisi daugiau miegoti, tačiau net ilgai pamiegojus nebūna pailsėjimo jausmo. Tai yra šviesos trūkumo simptomatika. Ji gali tęstis nuo rugsėjo iki kovo pradžios“, – sako psichologė Aušra Mockuvienė.
Nesuvokiam, kad gyvenam blogai
PSO ataskaitoje rašoma, jog daugiau nei 300 milijonų žmonių gyveno su depresija (kai kur rašo, jog pasaulyje 350 mln. žmonių per pastaruosius 12 mėn. išgyveno simptomus būdingus depresijai). 11 proc. arba daugiau nei 50 mln. Europos sąjungos piliečių patiria psichikos sutrikimų tam tikruose savo gyvenimo laikotarpiuose. Tuo tarpu 12 proc., beveik kas dešimtas 15 m. ir vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų nurodo (2014 metų Lietuvos gyventojų sveikatos statistinio tyrimo rezultatai), jog 2 savaites iki apklausos jautė depresijos simptomus.
Kaip parodė tyrimo rezultatai, 12 proc. 15 metų ir vyresnių gyventojų per 2 savaites iki apklausos, jautė depresijos simptomus. Depresija buvo du kartus dažnesnė tarp moterų (16 proc.) nei tarp vyrų (8 proc.). Gyventojų, turinčių depresinių sutrikimų, su amžiumi daugėja. Depresijos simptomus jautė 6 proc. 15–44 metų amžiaus gyventojų, 14 proc. – 45–64 metų amžiaus, 19 proc. – 65–74 metų amžiaus ir net 33 proc. – vyresnių gyventojų. Su amžiumi ne tik daugėjo gyventojų, turinčių depresinių sutrikimų, bet ir depresijos simptomai buvo reikšmingesni. Tarp gyventojų, turinčių žemo lygio išsilavinimą, depresijos simptomus jautusių dalis buvo daug didesnė nei tarp turinčių aukšto lygio išsilavinimą.
Pasak psichologų Mockų, lietuviai dažnai nuvertina savo išgyvenimus ir nesuvokia, kad pasijutę blogai turėtų ieškoti pagalbos. „Žmogus gyvena tokioje blogoje savijautoje ne vienerius metus. Galiausiai, jis ryžtasi ir ateina pas mus, klausiam, kiek laiko taip jaučiatės, sako – ai, nuo mokyklos laikų taip jaučiuosi ar po skyrybų, kurios įvyko prieš keturis metus. Dar nesuvokiama, kad reikia rūpintis ir savo psichine sveikata, ne tik fizine. Psichinė sveikata yra nuvertinta, nes ji neapčiuopiama. Galvojama, kad nieko tokio jeigu jau kelintą dieną neišsimiegu, daugiau padirbėsiu – daugiau pinigų uždirbsiu. Taip savęs nesaugant tos ligos, depresija ateina kaip signalas, kad taip toliau gyventi negalima“, – sako psichologas A. Mockus.
Gydymas be vaistų
„Mūsų tikslas – nemedikamentiniai gydymo būdai. Manome, kad vaistai pernelyg greitai siūlomi ir yra beveik nežinoma apie kitus alternatyvius būdus sau padėti. Norime praplėsti galimybių sąrašą. Amerikietis dr. Steve Ilardi sukūrė programą, kuri skirta depresijoms, nulemtoms streso faktorių, mūsų gyvenimo būdo ir gyvenimo civilizacijoje gydyti. Yra išskirtos kelios moksliškai patvirtintos kryptys, jos išbandytos. Tam tikros mūsų civilizacijos nulemtos gyvenimo būdo dalys yra toksiškos mūsų kūnui ir psichikai, tad galime mokytis jų vengti arba mažinti jų daromą žalą mūsų psichikai“, – pasakoja psichologė A. Mockuvienė.
Prieš kurį laiką „Depresijos gydymo centre“ prasidėjo užsiėmimai su vienuolika žmonių, nusprendusių sau padėti ir laikytis programos „Įveik depresiją kitaip“ nuostatų. Kokie pagrindiniai šios programos principai pasakoja psichologė A. Mockuvienė:
- Pirmiausia, siūloma atkreipti dėmesį į savo fizinį aktyvumą. Amerikiečiai nustatė, kad šiuo metu žmogus per dieną tik 15 minučių stovi ant kojų, likusį laiką – sėdi. Tiriant šiuolaikines medžiotojų-rinkėjų bendruomenes ten beveik neaptinkami sergančiųjų depresija. Nuspręsta išsiaiškinti, kas juos apsaugo nuo depresijos, o mūsų neapsaugo? Vienas iš svarbių faktorių – tai, kad mes nebejudame, anksčiau žmonės nueidavo apie 16 kilometrų per dieną. Nejudėjimas toksiškai veikia visą organizmą, ir mūsų nuotaiką. Užklupus depresijai judėti visai nesinori, tad programos metu dirbame individualiai ieškodami tinkamiausio fizinio judėjimo būdo ir dar, kas būna svarbiausia, labai konkrečiai aiškinamės, kaip tą fizinį aktyvumą galima būtų integruoti į konkretaus žmogaus gyvenimą: kurią valandą, kurią dieną ir pan.
- Kitas toksiškai mūsų psichiką veikiantis veiksnys – nebendravimas, nebuvimas bendruomenėje. Psichikai reikia daugiau bendravimo, buvimo bendruomenės dalimi jausmo. Bendravimas tampa puikiu apsauginiu veiksniu ypač tokiais atvejais, kai turime polinkį „pakibti, užstrigti“ kažkokiose mintyse, galvojame tą patį, vis graužiame ir kaltiname save. Kai žmonės bendrauja, kažką veikia kartu tada lengviau nukreipti dėmesį ir neužstrigti tose toksiškose mintyse.
- Kitas veiksnys, kuris yra labai svarbus kalbant apie depresiją – šviesa. Akyje yra atskirti receptoriai, kurie fiksuoja kiek šviesos mes gavome, ta informacija perduodama smegenims ir hormonų pagalba veikiamos skirtingos sistemos. Šviesos kiekis tiesiogiai veikia alkio jausmą, apetitą, nuotaiką, energijos lygį, miegą, budrumą. Kad sinchronizuotume kūno ritmus, mums reikia pusvalandžio ryškios šviesos kiekvieną dieną. Artimiausią pusmetį ryškios šviesos mes iš viso negausime. Šiuolaikinės technologijos leidžia išspręsti šią problemą. Egzistuoja šviesos terapijos lempos arba akiniai, su kuriais pakanka pabūti pusvalandį per dieną ir jie aprūpina organizmą trūkstama šviesa. Jie kol kas mūsų rinkoje naujiena, tačiau įvertinus depresijos paplitimo mąstus, turėtų tapti populiarūs.
- Dar yra galybė tyrimų, kurie įrodo, kad sergant depresija organizme būna netinkamas omega-3 ir omega-6 riebiųjų rūgščių santykis, kuris sukelia lėtinį uždegimą kūne. Papildę savo mitybą omega-3 rūgštimis, t.y., žuvų taukais, galime sumažinti uždegiminius procesus organizme. Uždegiminė teorija – tai vienas naujausių depresijos kilmės modelių.
„Kiekvienam žmogui teigiamą efektą duoda vienas ar kitas mano paminėtas būdas, kai kuriems pagerės pradėjus daugiau judėti, kitam – kasdien gavus reikiamą kiekį šviesos, o trečiam gali reikėti įdiegti visus mano išvardytus principus. Išbandžius kuo daugiau metodų, galima atsirinkti, kas konkrečiam žmogui duoda geriausią efektą. Dirbant grupėje veikia ir grupinės terapijos savipagalbos principas. Bet bene svarbiausia žinia kalbant apie depresijos gydymą be vaistų – žmogus turi norėti pats išsikapstyti, stengtis, valdyti savo gyvenimą ir prisiimti už jį atsakomybę“, – sako A. Mockuvienė. Jai pritaria ir A. Mockus: „Todėl gydymas pasitelkus vaistais ir neduoda 100 procentinio efekto, nes gydyti depresiją tik vaistais – tai tas pats, kas vandenyne pasodinti žmogų į valtį, bet neduodi irklų ir nepaaiškinti, kur plaukti. Jis kaip ir nepaskęs, tačiau toje valtyje jis bus saugus iki pirmos audros. Reikia duoti žmogui įrankius, suteikti jam psichologinę pagalbą ir palaikymą, kad sergantis depresija žmogus gebėtų toliau gyventi, neklimpti į šią ligą, o iš jos kapstytis“, – sako „Depresijos gydymo centro“ psichologas Antanas Mockus.
