Žinoti viską brangiai kainuoja: kas nutinka, kai naujienas skaitome kasdien?
Klausimas, ar verta sekti naujienas kasdien, neturi vieno visiems tinkančio atsakymo. Pats naujienų sekimas nėra savaime žalingas, nes jis padeda suprasti, kas vyksta visuomenėje, priimti informuotus sprendimus ir neatsiriboti nuo svarbių procesų. Tačiau problema prasideda tada, kai naujienų vartojimas tampa ne informavimusi, o nuolatiniu emociniu fonu, kuris maitina įtampą, bejėgiškumą ir nuovargį.
Todėl svarbiau ne tai, ar naujienas sekti kasdien, o kaip jas sekti. Jei žmogus renkasi kelis patikimus šaltinius, skiria tam ribotą laiką ir nevartoja naujienų chaotiškai visą dieną, toks įprotis dažniausiai padeda. Jei naujienos tikrinamos kas kelias minutes, ypač socialiniuose tinkluose, jos gali tapti papildomu streso šaltiniu.
Kada naujienos padeda, o kada išsekina?
Kasdienis naujienų sekimas gali būti naudingas tada, kai jis suteikia aiškumo. Žmogus geriau supranta ekonominius, politinius ar saugumo pokyčius, gali atsakingiau planuoti savo sprendimus ir jaučiasi mažiau pasimetęs. Daliai žmonių nežinojimas kelia dar didesnį nerimą nei pats žinojimas.
Tačiau nuolatinis kontaktas su neigiamu turiniu turi ir kainą. Amerikos psichologų asociacijos 2024 metų tyrimas parodė, kad daugelis suaugusiųjų kaip reikšmingus streso šaltinius įvardijo konkrečias naujienų temas ir įvykius. Tarp jų buvo būsto kainos, masinės šaudynės, melagingų naujienų plitimas ir visuomenės susiskaldymas. Tai rodo, kad naujienos žmonių ne tik nepalieka abejingų, bet ir tiesiogiai veikia jų emocinę būseną.
Dar vienas svarbus signalas matomas pasauliniu mastu. „Reuters Institute“ 2024 metų „Digital News Report“ fiksavo rekordiškai aukštą selektyvų naujienų vengimą. Dalis žmonių naujienas pradeda riboti ne iš abejingumo, o todėl, kad jos jiems atrodo slogios, pernelyg intensyvios ir varginančios. Kitaip tariant, visuomenė vis dažniau bando gintis nuo informacinio perdegimo.
Stresą didina ne vien naujienos, bet ir jų vartojimo būdas
Svarbu atskirti naujienų skaitymą nuo vadinamojo „doomscrollinimo“, kai žmogus ilgai ir beveik automatiškai slenka per vis naujus neigiamus pranešimus. Tokiu atveju naujienos nebesuteikia konteksto, o tik didina įspūdį, kad grėsmių yra visur ir jos niekada nesibaigia.
Masačusetso technologijos instituto tyrėjai 2024 metais pranešė radę dvikryptį ryšį tarp psichologinės savijautos ir internete vartojamo neigiamo turinio. Jų duomenimis, prastesnės savijautos žmonės dažniau renkasi neigiamą turinį, o po tokio naršymo jų simptomai dar labiau sustiprėja. Tai leidžia manyti, kad problema dažnai slypi ne vien pačiose naujienose, o nuolatiniame grimzdime į bauginantį, konfliktišką ar piktinantį informacinį srautą.
Todėl kasdienis naujienų sekimas gali būti ir sveikas, ir žalingas įprotis. Jei jis padeda orientuotis pasaulyje, vadinasi, atlieka savo funkciją. Jei po jo lieka tik įtampa, dirglumas, miego sunkumai ar nuolatinis bejėgiškumo jausmas, tai jau ženklas, kad vartojimo būdą verta keisti.
Atsakant trumpai, naujienas sekti verta, bet ne bet kaip. Daugumai žmonių naudingesnis ne nuolatinis informacijos srautas, o sąmoningas, ribotas ir patikimais šaltiniais paremtas domėjimasis. Tokiu atveju naujienos padeda išlikti informuotam, o ne tampa dar vienu kasdienio streso varikliu.
