Bendras kainų kilimas įgauna pagreitį, elektra tampa dar vienu smūgiu vartotojams

Elektros kainos retai kyla be priežasties – dažniausiai už to slypi gana aiškūs, nors ne visada iškart matomi pokyčiai energetikos sistemoje. Praėjusi savaitė Lietuvoje buvo būtent tokia.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti keista: elektros poreikis sumažėjo, tačiau kaina šoktelėjo aukštyn. Tai primena paprastą rinkos taisyklę – ne viską lemia paklausa, kartais svarbesnė tampa pasiūla.

Šiuo atveju pagrindinį vaidmenį suvaidino gamyba. Tiksliau – jos sumažėjimas ten, kur elektra paprastai būna pigesnė.

Mažiau vėjo – didesnės kainos

Didžiausias pokytis užfiksuotas vėjo energetikoje. Vėjo elektrinių gamyba Lietuvoje sumažėjo net 37 proc.

Kadangi vėjas yra vienas pigiausių energijos šaltinių, jo sumažėjimas iškart paveikia bendrą kainų lygį. Kai jo trūksta, reikia ieškoti alternatyvų.

Ir čia atsiranda problema – alternatyvos dažniausiai yra brangesnės.

Brangesnė gamyba užpildo spragą

Sumažėjus vėjo ir hidroelektrinių gamybai visame regione, trūkumą teko kompensuoti šiluminėmis elektrinėmis.

Jos veikia naudodamos kurą, todėl jų gaminama elektra yra brangesnė. Būtent tai ir tapo pagrindine kainų augimo priežastimi.

Rezultatas gana ryškus – elektros kaina Lietuvoje per savaitę išaugo 62 proc. ir pasiekė 86 eurus už megavatvalandę.

Regioninis efektas

Svarbu tai, kad situacija neapsiribojo tik Lietuva. Latvijoje ir Estijoje kainos taip pat pakilo iki tokio pat lygio.

Tai rodo, kad problema yra regioninė. Vėjo trūkumas Baltijos ir Šiaurės šalyse paveikė visą bendrą rinką.

Papildomai įtakos turėjo ir Suomija – ten sumažėjus vėjo generacijai, išaugo elektros eksportas iš Estijos, o tai dar labiau sumažino pasiūlą kitose šalyse.

Mažiausias elektros poreikis šiais metais

Įdomu tai, kad tuo pačiu metu Lietuvoje buvo fiksuotas mažiausias elektros poreikis šiais metais.

Per savaitę jis siekė 219 gigavatvalandžių – apie 5 proc. mažiau nei anksčiau. Tai galėjo būti susiję su šiltesniais orais ar mažesniu vartojimu.

Tačiau mažesnė paklausa neatsvėrė sumažėjusios pasiūlos. Tai dar kartą parodo, kad elektros rinkoje šie du veiksniai ne visada juda kartu.

Saulė šiek tiek gelbėjo situaciją

Pozityvesnė žinia – saulės elektrinės pagamino daugiau energijos. Jų generacija padidėjo 13 proc.

Vis dėlto to nepakako kompensuoti vėjo kritimo. Nors saulė tampa vis svarbesnė, jos vaidmuo dar nėra toks didelis, kad pilnai stabilizuotų rinką.

Importas augo, eksportas mažėjo

Norint užpildyti trūkumą, Lietuva daugiau elektros importavo – importas išaugo 24 proc.

Daugiausia energijos atkeliavo iš Švedijos ir Latvijos. Tuo metu eksportas sumažėjo beveik trečdaliu.

Tai gana logiška – kai trūksta savos gamybos, mažiau lieka eksportui, o daugiau reikia atsivežti iš kitur.

Ką tai reiškia vartotojams?

Tokie svyravimai rodo, kiek stipriai elektros kaina priklauso nuo gamtos sąlygų. Vėjas, saulė, vanduo – visi šie veiksniai daro tiesioginę įtaką sąskaitoms.

Kol atsinaujinanti energetika auga, tokie svyravimai išliks. Vienomis savaitėmis kainos gali kristi, kitomis – šoktelėti.

Ir nors ilgalaikėje perspektyvoje kryptis aiški, trumpuoju laikotarpiu vartotojams tenka gyventi su šiuo nepastovumu.