Braškių priežiūra: sodininkai atskleidžia, kaip kaimyniniai augalai veikia derlių
Augalai darže gali vieni kitiems padėti arba, priešingai, trukdyti augti. Tai galioja ir braškėms: jos vešlios ir gausiai dera tuomet, kai šalia auga tinkami kaimynai. Pasodinus netinkamus augalus, braškės dažniau serga, o uogos užauga smulkios ir ne tokios skanios.
Kodėl braškėms svarbi tinkama kaimynystė?
Braškės yra jautrios tam tikroms grybinėms ligoms, pavyzdžiui, pilkajam puviniui, taip pat jas neretai puola kenkėjai – amarai, šliužai, braškinės erkės ar šaknims kenkiantys nematodai. Kai kurie augalai, augdami netoliese, išskiria medžiagas, kurios atbaido kenkėjus ir slopina ligų sukėlėjus, todėl braškės natūraliai apsaugomos.
Tinkamai parinkti „kaimynai“ naudingi ne tik dėl apsaugos. Jie gali pagerinti uogų kokybę: braškės užauga didesnės, sultingesnės, saldesnės ir aromatingesnės. Be to, kai kurie augalai skatina žydėjimą ir pritraukia apdulkintojus, todėl uogų paprastai užsimezga daugiau.
Svarbu ir tai, kad geri kaimynai nekonkuruoja su braškėmis dėl vandens, maisto medžiagų ar šviesos. Kai kurie netgi prisideda prie dirvos praturtinimo mineralais, todėl braškių kereliai auga stipriau ir būna geriau pasiruošę derėti.
Ką sodinti šalia braškių?
Teigiama, kad tinkami kaimyniniai augalai gali padidinti braškių derlių net iki pusės ir natūraliai pagerinti uogų skonį bei kvapą. Netoli braškių verta sodinti tam tikras daržoves, prieskoninius augalus ir gėles.
Česnakai ir svogūnai – išskirdami fitoncidus, padeda saugoti braškes nuo grybinės kilmės infekcijų ir atbaido kenkėjus. Taip pat gali teigiamai paveikti uogų skonį ir aromatą.
Pupos ir žirniai – ankštiniai augalai geba kaupti dirvoje atmosferos azotą, todėl veikia kaip natūrali trąša ir skatina braškių augimą.
Špinatai ir salotos – tankiai ir žemai augdami sulaiko dirvos drėgmę, slopina piktžoles bei saugo braškių šaknis nuo perkaitimo.
Morkos, burokėliai ir ridikėliai – šių daržovių šaknys dažniausiai auga giliau nei braškių, todėl jos mažiau konkuruoja dėl dirvos išteklių.
Vaistinė agurklė – pritraukia bites, drugelius ir kitus apdulkintojus, taip pat prisideda prie gausesnio braškių žydėjimo.
Šalavijas ir levandos – gali atbaidyti dalį kenkėjų, įskaitant šliužus ir amarus.
Gvaizdūnės (tagetės) ir medetkos – padeda apsaugoti nuo dirvoje gyvenančių nematodų bei kitų kenkėjų, taip pat mažina grybinės kilmės ligų riziką. Be to, vilioja naudingus apdulkintojus.
Kokių augalų kaimynystės braškės nemėgsta?
Braškės yra žemos, jų šaknų sistema gana paviršinė, todėl jos lengvai „pralaimi“ konkurenciją su labiau reikliais augalais, kai tenka varžytis dėl vandens, maistinių medžiagų ar šviesos. Nerekomenduojama šalia sodinti ir artimai giminingų augalų, nes juos dažnai puola tie patys kenkėjai ir ligos.
Šalia braškių geriau nesodinti žemuogių, aviečių ir bespyglių gervuogių. Taip pat verta vengti bulvinių (solaninių) daržovių – pomidorų, paprikų, baklažanų ir bulvių – kaimynystės, nes, kaip ir braškės, jos gali sirgti verticilioze. Aukšti augalai, tokie kaip kukurūzai, saulėgrąžos ar topinambai, gali per daug užstoti šviesą, dėl to uogos užauga smulkesnės ir rūgštesnės. Braškėms dažnai nepalanki ir kopūstinių daržovių (kopūstų, brokolių, lapinių kopūstų ir panašių) kaimynystė – šie augalai konkuruoja dėl maisto medžiagų ir gali slopinti braškių augimą.
