Ar įmanoma nuslėpti pajamas? Tiesa apie VMI matomumą nėra tokia paprasta

Klausimas, ar VMI mato visus tavo pinigus, skamba taip, lyg atsakymas turėtų būti labai paprastas: arba taip, arba ne. Tačiau realybėje jis yra gerokai sudėtingesnis. Valstybė tikrai turi daug daugiau informacijos apie gyventojų finansus, nei daugelis įsivaizduoja, bet tai nereiškia, kad VMI realiuoju laiku mato kiekvieną tavo eurą.

Tiksliausias atsakymas būtų toks: ne, VMI nemato visų tavo pinigų kaip vienos tiesioginės, nuolat atnaujinamos suvestinės. Tačiau ji gauna nemažai duomenų iš bankų, kitų finansų įstaigų, užsienio mokesčių administratorių ir pačių gyventojų deklaracijų, o prireikus gali paprašyti ir papildomų paaiškinimų.

Ką VMI apie tavo pinigus iš tiesų gauna?

Pagal VMI skelbiamą informaciją, mokesčių administravimo funkcijoms atlikti ji gauna duomenis iš finansų įstaigų, taip pat iš „Regitros“, „Registrų centro“, FNTT, Valstybinės darbo inspekcijos ir kitų institucijų. Tai reiškia, kad VMI dirba ne vien su tuo, ką pats žmogus deklaruoja, bet ir su duomenimis, kurie ateina iš kitų šaltinių.

Kalbant konkrečiai apie bankus ir kitas prižiūrimas finansų rinkos įstaigas, VMI nėra palikta visiškoje nežinioje. Ji gauna informaciją apie nuolatinių Lietuvos gyventojų sąskaitų likučius metų pabaigoje, jei to paties asmens visų sąskaitų likutis pas tą patį finansų rinkos dalyvį yra ne mažesnis kaip 5 000 Eur. Taip pat ji gauna duomenis apie per metus gautas įplaukas, jei jų suma pas tą patį finansų rinkos dalyvį siekia bent 15 000 Eur.

Svarbu ir tai, kad finansų rinkos dalyviai VMI teikia informaciją ne tik apie likučius ar įplaukas. VMI nurodo, kad turi būti pateikiami duomenys ir apie atidarytas bei uždarytas visų rūšių sąskaitas. Kitaip tariant, kalba eina ne tik apie tradicinę banko sąskaitą, bet plačiau apie finansinį pėdsaką, kurį žmogus palieka sistemoje.

Kur atsiranda daugiausia nesusipratimų?

Didžiausia klaida būtų manyti, kad jei VMI negauna visko, vadinasi ji nemato beveik nieko. Taip nėra. Lygiai taip pat klaidinga manyti, kad VMI mato absoliučiai kiekvieną operaciją taip, kaip ją mato tavo banko programėlė.

Pavyzdžiui, jei turi sąskaitą užsienio finansų įstaigoje, vien tai nereiškia, kad ji VMI automatiškai nematoma. VMI pati nurodo, kad pagal tarptautinio bendradarbiavimo sutartis Lietuva kasmet automatiniu būdu gauna informaciją apie nuolatinių Lietuvos gyventojų užsienio šalių finansų įstaigose turimas sąskaitas, įplaukas bei jų likučius. Be to, tam tikrais atvejais pats gyventojas privalo pateikti VMI pranešimą apie užsienyje atidarytas ar uždarytas sąskaitas.

Tai reiškia, kad senas įsitikinimas, jog „užsienio sąskaita yra nematoma“, šiandien vis dažniau neatitinka realybės. Ne viską VMI gauna tą pačią sekundę, ne viską gauna iš karto, bet informacijos apsikeitimas tarp valstybių jau seniai tapo įprasta praktika.

Dar vienas niuansas susijęs su grynaisiais pinigais. Čia situacija kitokia. Jei žmogus dalį pinigų tiesiog laiko namuose, tokios sumos VMI nemato automatiškai vien todėl, kad jos nėra bankų sistemoje. Tačiau tai nereiškia, kad grynieji yra „nematomi“ visais atvejais. Nuo 2022 metų lapkričio 1 dienos Lietuvoje galioja taisyklė, pagal kurią atsiskaitymai grynaisiais pagal sandorius negali viršyti 5 000 Eur, o išimtiniais atvejais apie tokį atsiskaitymą reikia pranešti VMI per 10 dienų.

Todėl teisingiau būtų sakyti ne tai, kad VMI mato visus tavo pinigus, o tai, kad ji mato labai daug tavo finansinio judėjimo dalių, ypač kai pinigai juda per oficialią sistemą, finansų įstaigas ar deklaruojamus sandorius.

Kada „nematomi“ pinigai tampa labai matomi?

Praktikoje VMI dažniausiai domina ne pats faktas, kad žmogus turi pinigų, o tai, ar tie pinigai dera su deklaruotomis pajamomis, turimu turtu ir mokestinėmis prievolėmis. Jei žmogaus oficialios pajamos mažos, bet jis perka brangų turtą, daug investuoja, daro dideles įmokas ar turi akivaizdžiai didesnį finansinį pajėgumą, toks skirtumas gali tapti klausimų priežastimi.

VMI ir pati nurodo, kad, trūkstant duomenų apie gyventojo turtą arba nustačius neatitikimus ir mokestines rizikas, gali būti prašoma papildomos informacijos, dokumentų ir paaiškinimų. Tai yra esminė vieta, kurią žmonės dažnai nuvertina. Net jei institucija nemato kiekvieno tavo pinigo automatiškai, ji gali matyti pakankamai daug, kad pastebėtų neatitikimą.

Todėl posakis „jei pinigai ne banke, jų niekas nemato“ šiandien jau yra pernelyg supaprastintas. Lygiai taip pat supaprastintas ir priešingas teiginys, kad VMI tiesiog sėdi ir realiuoju laiku stebi kiekvieną gyventojo centą. Tiesa yra per vidurį.

VMI nemato visų tavo pinigų taip, kaip juos matai tu pats. Tačiau ji turi pakankamai plačią prieigą prie finansinių duomenų, kad susidarytų gana aiškų vaizdą apie žmogaus finansinę situaciją, ypač jei kalbame apie bankines sąskaitas, didesnes įplaukas, užsienio finansines sąskaitas, deklaruotinas pajamas ir didesnės vertės sandorius.

Būtent todėl atsakymas į klausimą, ar VMI mato visus tavo pinigus, nėra paprastas. Formaliai ne visus. Praktiškai dažnai gerokai daugiau, nei žmonės tikisi.