Daugiau lankstumo kolektyvinėje NATO gynyboje: Suomija naikina senus branduolinius apribojimus
Suomija pradeda keisti dešimtmečius galiojusias taisykles, kurios praktiškai užkirto kelią bet kokiems veiksmams, susijusiems su branduoline ginkluote šalies teritorijoje. Helsinkis aiškina, kad tai būtina siekiant pilnai išnaudoti narystę NATO ir sustiprinti atgrasymą prie rytinės Aljanso sienos.
Suomijos gynybos ministerija pranešė, kad Vyriausybė parlamentui pateikė siūlymus keisti Atominės energijos įstatymą ir baudžiamąjį kodeksą. Pataisomis būtų numatytos išimtys, leidžiančios importą, transportavimą, perdavimą ar laikymą, jei tai susiję su Suomijos gynyba arba NATO kolektyvine gynyba.
Kas keičiasi po narystės NATO
Dabartiniai apribojimai buvo įtvirtinti XX amžiaus aštuntajame–devintajame dešimtmečiuose, kai Suomija laikėsi neutralumo politikos ir siekė išvengti įsitraukimo į branduolinę konfrontaciją. Tuomet tai buvo ir signalas Sovietų Sąjungai, kad Suomija netaps branduolinės eskalacijos aikštele.
Tačiau po įstojimo į NATO 2023 metais šios normos ėmė trukdyti praktiniam gynybos planavimui ir pratyboms. Pasak Suomijos pareigūnų, teisinės spragos ribojo galimybes priimti sąjungininkų orlaivius ar krovinius, kurie potencialiai gali būti susiję su NATO branduolinio atgrasymo architektūra.
„Pakeitimų tikslas yra pašalinti teisines kliūtis, kurios nebeatitinka Suomijos saugumo poreikių kaip NATO narės. Tai leis visapusiškiau pasinaudoti Aljanso branduoliniu atgrasymu ir mažins riziką, kad prieš Suomiją ar visą NATO bus panaudota jėga“, – sakė gynybos ministras Antti Häkkänenas.
Ar Suomijoje bus dislokuota branduolinė ginkluotė?
Vyriausybė pabrėžia, kad pataisų tikslas nėra nuolatinis branduolinių ginklų dislokavimas taikos metu. Idėja – sudaryti teisinį pagrindą veikti nenuspėjamoje saugumo aplinkoje, kad Suomija galėtų dalyvauti NATO planavime ir priimti sąjungininkų pajėgas, jei to prireiktų.
Praktiškai tai reikštų didesnį lankstumą, įskaitant galimybę priimti Jungtinės Karalystės ar Jungtinių Amerikos Valstijų strateginius bombonešius, kurie gali būti pritaikyti branduolinei užduočiai. Suomijos geografinė padėtis, turint 1 300 kilometrų sieną su Rusija, šį klausimą daro ypač jautrų ir strategiškai reikšmingą visam šiaurės rytų NATO flangui.
Politinis kelias ir platesnis kontekstas
Teisės aktų projektai jau perduoti parlamentinėms konsultacijoms. Suomijos valdančioji koalicija turi daugumą, todėl tikimasi, kad pakeitimai gali būti priimti dar šiais metais, nors diskusijos greičiausiai bus intensyvios dėl istorinio šalies atsargumo branduoliniais klausimais.
NATO branduolinis atgrasymas remiasi Jungtinių Amerikos Valstijų strateginėmis pajėgomis, taip pat Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos branduoliniais pajėgumais bei bendru planavimu. Pastaraisiais metais, didėjant įtampai su Rusija ir tęsiantis karui Ukrainoje, daugelis Aljanso valstybių peržiūri savo teisinius ir karinius mechanizmus, kad jie atitiktų kolektyvinės gynybos scenarijus.
Suomijos pasirinkimas rodo platesnę tendenciją: naujos NATO narės ir rytinio flango valstybės siekia ne tik politinių garantijų, bet ir praktinių priemonių, kurios užtikrintų operacinį suderinamumą. Helsinkis akcentuoja, kad pokyčiai skirti atgrasymui, o ne eskalacijai, tačiau signalas Maskvai yra aiškus: Suomija gynybą planuos kaip pilnavertė NATO narė.
