Europos šalių suskirstymas šokiruoja: šios šalys renkasi grynuosius, pagal vieną rodiklį išsiskiria ir Lietuva

Nors grynųjų pinigų naudojimas Europoje pamažu mažėja, banknotai vis dar sudaro daugiau nei pusę visų atsiskaitymų, net jei jų vertė palyginus nedidelė. 

Nors elektroniniai mokėjimai populiarėja, grynieji išlieka reikšminga ekonomikos dalimi, ypač kai kalbama apie kasdienius mažos vertės pirkinius.

Europos Centrinio Banko atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 40 tūkst. žmonių, atskleidė, kad 2024 metais 52 proc. visų atsiskaitymų euro zonoje buvo atlikti grynaisiais. Tačiau žvelgiant į vertę, šis skaičius sumažėja iki 39 proc. 

Tai reiškia, kad dauguma smulkių pirkinių vis dar atsiskaitoma banknotais, o brangesniems sandoriams dažniau pasirenkamos kortelės ar kiti skaitmeniniai būdai.

Skirtingas mokėjimo būdų pasiskirstymas regione

Iš 20 euro zonai priklausančių šalių net 14 grynieji vis dar yra pagrindinis atsiskaitymo būdas. Maždaug pusėje valstybių jie sudaro 45–55 proc. visų mokėjimų. Tačiau skirtumai tarp šalių išties dideli, nuo 22 proc. Nyderlanduose iki 67 proc. Maltoje.

Pietų ir Rytų Europa vis dar itin priklausoma nuo grynųjų. Italijoje šis skaičius siekia 61 proc., Ispanijoje – 57 proc., o Slovėnijoje net 64 proc. 

Tuo tarpu Šiaurės ir Vakarų Europa juda skaitmenizacijos keliu – Nyderlandai (22 proc.), Suomija (27 proc.), Liuksemburgas (37 proc.), Belgija (39 proc.) ir Prancūzija (43 proc.) yra tarp mažiausiai grynuosius naudojančių šalių.

Tarp keturių didžiausių ES ekonomikų tik Prancūzija nesiekia euro zonos vidurkio – 52 proc., o Vokietija jį šiek tiek viršija – 53 proc.

Kodėl Nyderlanduose beveik neliko grynųjų?

Nyderlandų centrinio banko atstovas „Euronews“ teigė, kad šalyje itin sparčiai išpopuliarėjo bekontakčiai mokėjimai, tiek kortelėmis, tiek telefonu. Vartotojai juos vertina kaip greitesnius ir patogesnius nei grynieji ar net tradiciniai kortelių atsiskaitymai.

Be to, tiek bankai, tiek prekybininkai palaiko šią tendenciją – pardavėjai patiria mažesnius mokesčius, o skaitmeniniai mokėjimai dažnai skatinami specialiomis kampanijomis.

Didžiausia priklausomybė – Lietuvoje

Nors skaičius 39 proc. atrodo nuosaikus visai euro zonai, kai kuriose šalyse atsiskaitoma grynaisiais kur kas dažniau. Lietuvoje šie mokėjimai sudaro net 59 proc. visos vertės, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Austrijoje – po 56 proc., Maltoje – 54 proc., Kroatijoje – 51 proc.

Vidutinį priklausomybės lygį rodo Italija (49 proc.), Portugalija (47 proc.), Ispanija (45 proc.), Airija (44 proc.), Kipras (43 proc.) ir Graikija (42 proc.). Tuo tarpu Nyderlandai (17 proc.), Suomija (28 proc.), Liuksemburgas (29 proc.), Vokietija (30 proc.), Prancūzija (34 proc.) ir Belgija (35 proc.) – jau seniai pasuko skaitmenizacijos keliu.

Įdomu tai, kad net ir kaimyninės šalys, pavyzdžiui, Lietuva ir Latvija – rodo didelius skirtumus. Lietuva pirmauja pagal grynųjų vertę, o Latvija – tik 36 proc.

Kortelės ima viršų nuo 50 eurų

Nors Austrija ir Vokietija dažnai lyginamos dėl kultūrinių panašumų, jų požiūris į pinigus skiriasi. Austrijoje banknotai tebėra mėgstami, o Vokietijoje skaitmeniniai atsiskaitymai vis labiau įsitvirtina.

ECB pažymi, kad grynieji dažniausiai naudojami smulkiems pirkiniams, bet kai suma viršija 50 eurų, dažniau pasirenkamos kortelės.

Kodėl žmonės vis dar renkasi grynuosius?

Paklausti, kodėl renkasi grynuosius, 41 proc. respondentų paminėjo anonimiškumą ir privatumo apsaugą, 35 proc. – išlaidų kontrolę, 30 proc. – momentinį atsiskaitymo procesą. 

Taip pat 28 proc. teigė, kad grynieji priimami daugiau situacijų, o penktadalis paminėjo greitį ir patogumą. Tik 18 proc. nurodė, kad grynieji jiems atrodo saugesni.

Akivaizdūs amžiaus skirtumai

Skaitmeniniai sprendimai daug labiau priimtini jaunesniems. Žmonės iki 40 metų grynaisiais atsiskaitė mažiau nei pusėje atvejų, o vyresni nei 65 – net 57 proc. savo pirkinių.

Šie duomenys rodo, kad nors Europa juda skaitmeninio atsiskaitymo link, grynieji dar ilgai liks svarbia kasdienybės dalimi, ypač tiems, kurie vertina privatumą ir kontrolę.