Gydytojas išskyrė 15 produktų ilgaamžiškumui: ką jis valgo kas savaitę?

Daug žmonių ilgaamžiškumo ieško brangiuose papildų rinkiniuose ar egzotiškuose „supermaistuose“. Vis dėlto gydytojų ir mitybos tyrimų duomenys rodo visai ką kita – svarbiausia tai, ką valgome ir geriame kasdien, metų metus.

Skubiosios pagalbos gydytojas iš Jungtinės Karalystės, beveik dešimtmetį matantis insultų, infarktų ir 2 tipo diabeto pasekmes, pabrėžia: ligoninėse dažnai matomas ne „blogos sėkmės“, o dešimtmečius kartotų mitybos klaidų rezultatas.

Ką valgo gydytojas?

Gydytojas kas savaitę renkasi labai paprastus, vieno ingrediento produktus. Pirmiausia – vanduo. Lėtinis, nors ir lengvas, skysčių trūkumas siejamas su prastesne inkstų funkcija, tirštesniu krauju, didesniu kraujospūdžiu, prastesne atmintimi ir vidurių užkietėjimu. Patariama gerti reguliariai visos dienos metu, o ne iš karto dideliais kiekiais.

Į kasdienį racioną jis įtraukia ir nedidelį kiekį juodojo šokolado (bent 70 proc. kakavos). Kakavos polifenoliai skatina azoto oksido gamybą kraujagyslių sienelėje, gerina jų elastingumą ir ilgainiui gali mažinti širdies ir insulto riziką.

Kitas kertinis produktas – kiaušiniai. Tai visaverčiai baltymai, svarbūs raumenų masei ir sotumui, o taip pat vienas geriausių cholino šaltinių smegenų veiklai. Dabartiniai tyrimai rodo, kad daugumai žmonių maistinis cholesterolis iš kiaušinių kraujo cholesteroliui turi ribotą įtaką, daug svarbesni yra transriebalai, perdirbti riebalai ir uždegimas.

Gydytojas itin vertina baltymų gausius fermentuotus pieno produktus – varškės sūrį ir kefyrą. Jie padeda stabilizuoti gliukozės ir insulino svyravimus, maitina žarnyno mikrobiotą ir aprūpina kalciu bei B grupės vitaminais, svarbiais raumenims ir kaulams.

Nuolat jo lėkštėje atsiranda riešutai, sėklos ir riebios žuvys, tokios kaip lašiša. Riešutai ir sėklos suteikia skaidulų, magnio, vitamino E ir augalinių omega-3, o žuvis – tiesioginių EPA ir DHA riebalų rūgščių, siejamų su mažesne širdies ligų ir demencijos rizika.

Žarnynas, smegenys ir kraujagyslės

Svarbi vieta skiriama fermentuotiems produktams – kefyrui ir raugintiems kopūstams. Tyrimai rodo, kad didesnis fermentuotų maisto produktų kiekis racione mažina uždegimo žymenis ir didina žarnyno bakterijų įvairovę, o tai siejama su geresniu imunitetu ir mažesne lėtinių ligų rizika.

Tarp daržovių gydytojas išskiria burokėlius ir lapines daržoves, ypač kopūstinius, pavyzdžiui, lapinį kopūstą. Juose gausu nitratų ir polifenolių, kurie taip pat didina azoto oksido kiekį, gerina kraujagyslių funkciją, mažina kraujospūdį ir oksidacinį stresą.

Uogos, tokios kaip mėlynės, dėl didelio antocianinų kiekio siejamos su lėtesniu kognityvinių funkcijų silimu ir geresne kraujagyslių būkle. Gydytojas pabrėžia, kad vaisius ar uogas verta derinti su baltymais ir riebalais, pavyzdžiui, jogurtu ir sėklomis, kad gliukozės šuolis būtų mažesnis.

Produktas, kurio geriau vengti

Didžiausia kasdienė „minu“ gydytojas vadina minkštą baltą duoną. Tai labai greitai pasisavinamas, mažai skaidulų turintis, stipriai perdirbtas gaminys, sukeliantis staigius gliukozės ir insulino šuolius, o po to – alkio bangą.

Kai balta duona valgoma kasdien, dažnai du kartus per dieną, ji ilgainiui skatina svorio augimą, atsparumą insulinui ir 2 tipo diabeto riziką, kartu išstumia maistingesnius maisto produktus. Gydytojas ragina rinktis pilno grūdo ar raugintą sėklų duoną ir ją visada derinti su baltymais bei riebalais.

Jo žinutė paprasta: ilgaamžiškumą dažniausiai lemia ne stebuklingi papildai, o nuobodus nuoseklumas – vanduo, daržovės, kokybiški baltymai, gerieji riebalai ir fermentuotas maistas kasdien, metų iš metų.