Higiena tampa prabanga: moterys moka daugiau už būtinybę, bet ką valdžia dėl to daro?

Kai kurios temos viešojoje erdvėje sugrįžta vėl ir vėl – ne todėl, kad trūksta idėjų, o todėl, kad problema niekur nedingsta. Menstruacijų higienos priemonių prieinamumas yra viena iš jų.

Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti kaip siaura ar net buitinė tema. Tačiau pažvelgus giliau, ji paliečia kur kas daugiau – nuo sveikatos iki socialinės lygybės.

Ir būtent dėl to Seime vėl keliama diskusija, kuri gali turėti realų poveikį šimtams tūkstančių žmonių Lietuvoje.

Siūlymas: mažesnis PVM būtinosioms priemonėms

Seime registruojamas pasiūlymas nustatyti lengvatinį 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifą menstruacijų higienos priemonėms. Kalbama tiek apie vienkartinius, tiek apie daugkartinius produktus.

Šiuo metu Lietuvoje jiems taikomas standartinis tarifas, nors nemažoje dalyje Europos Sąjungos valstybių tokios prekės jau yra apmokestinamos mažiau arba visai neapmokestinamos.

Siūloma, kad lengvata būtų taikoma įklotams, tamponams, menstruacinėms taurelėms ir specialioms kelnaitėms.

Kiek tai pakeistų kasdienybę?

Skaičiuojama, kad vidutiniškai viena moteris per metus šioms priemonėms išleidžia apie 72 eurus. Sumažinus PVM, metinės išlaidos galėtų sumažėti maždaug 10 eurų.

Iš pirmo žvilgsnio tai nėra didelė suma. Tačiau socialiai jautrioms grupėms net ir toks skirtumas gali būti reikšmingas.

Be to, bendrai tai paliestų apie 627 tūkstančius moterų Lietuvoje – tad efektas būtų juntamas plačiau nei gali pasirodyti.

Menstruacijų skurdas – vis dar realybė

Diskusijos centre atsiduria ir vadinamasis menstruacijų skurdas. Tai situacija, kai dėl finansinių ar socialinių priežasčių dalis moterų ir mergaičių negali įsigyti būtinų higienos priemonių.

Tai nėra vien tik komforto klausimas. Tai tiesiogiai susiję su sveikata, savijauta ir galimybe pilnavertiškai dalyvauti kasdienėje veikloje – mokytis, dirbti, judėti.

Kai kuriems tai vis dar lieka nematoma problema, tačiau ji egzistuoja ir Lietuvoje.

Skirtingos nuomonės, bet aiški kryptis

Pasiūlymo šalininkai pabrėžia, kad tokios priemonės nėra prabangos prekė. Tai neišvengiama būtinybė, kurios negalima pasirinkti ar atsisakyti.

Todėl argumentuojama, kad papildomas apmokestinimas šiuo atveju nėra pagrįstas. Taip pat akcentuojamas lyčių lygybės aspektas – šios išlaidos tenka tik vienai visuomenės daliai.

Kaina valstybei

Įgyvendinus pakeitimus, valstybės biudžetas per metus netektų apie 5,5–6 milijonų eurų pajamų.

Tai nėra maža suma, tačiau ji vertinama kaip santykinai nedidelė, palyginti su galimu socialiniu poveikiu – mažesne atskirtimi ir geresniu prieinamumu būtinoms priemonėms.

Platesnis kontekstas

Ši diskusija atveria ir platesnį klausimą – kaip valstybė vertina būtinąsias prekes. Ar jos turėtų būti apmokestinamos taip pat kaip kitos, ar joms reikalingos išimtys?

Menstruacijų higienos priemonės šiuo atveju tampa savotišku testu, parodančiu, kaip balansuojama tarp biudžeto pajamų ir socialinio jautrumo.

Sprendimas dar priešakyje

Kol kas tai – tik siūlymas, kuris dar bus svarstomas. Galutinį sprendimą priims parlamentas.

Tačiau jau dabar aišku, kad tema išlieka aktuali. Ir net jei sprendimas nebus priimtas iš karto, diskusija dėl prieinamumo, lygybės ir realių poreikių niekur nedings.