Kodėl japonai išlieka liekni? Specialistai išskiria kelis svarbius kasdienius įpročius

Japonija jau daug metų minima kaip viena liesiausių ir sveikiausių visuomenių pasaulyje. Nutukimo rodiklis šioje šalyje siekia apie 4,5 proc., kai kai kuriose Vakarų valstybėse jis artėja prie 40 proc. ir daugiau. Įdomiausia tai, kad japonai kasdien valgo ryžius, makaronus ir užkandžius, tačiau retai seka kalorijas ar lankosi sporto salėje.

Tai nėra stebuklingos dietos rezultatas. Japonų pavyzdys rodo, kad svarbiausia – aplinka, įpročiai ir požiūris į maistą, o ne valios pastangos trumpalaikėms dietoms.

Vaikystėje formuojami skoniai

Japonijoje maisto ugdymas prasideda dar mokykloje. Pietūs ten planuojami dietologo, ruošiami šviežiai ir valgomi klasėje kartu su bendraamžiais. Nėra saldžių gėrimų automatų ar perdirbtų pusfabrikačių, todėl vaikai nuo mažens pripranta prie daržovių, ryžių, žuvies skonio.

Vakarų šalyse mokyklų meniu dažnai diktuoja pelno siekiančios įmonės, todėl dominuoja riebūs ir saldūs produktai. Moksliniai tyrimai rodo, kad ankstyva pažintis su maistu formuoja ilgalaikius pomėgius ir lemia, ko žmogus geidžia suaugęs.

Patogi, bet sveikesnė aplinka

Japonijoje daug smulkių parduotuvėlių ir savitarnos parduotuvių, tačiau jų greitas maistas dažnai reiškia ryžių dubenėlį su žuvimi, miso sriubą ar tofu. Sveikesnis pasirinkimas yra lengvai prieinamas ir nebrangus, todėl nereikia didelių pastangų renkantis.

Psichologai tai vadina aplinkos dizainu: tai, kas lengviausiai pasiekiama, dažniausiai ir suvalgoma. Norint perimti šį principą, namuose verta laikyti daugiau sveikų produktų ir paslėpti pagundas, o ne nuolat kovoti su savimi.

Porcijos, ritmas ir judėjimas

Japonų kultūroje gajus posakis hara hachi bu – valgyti iki 80 proc. sotumo. Maistas patiekiamas nedidelėse lėkštėse, su daug skirtingų patiekalų, todėl vizualiai atrodo, kad suvalgoma daugiau nei iš tiesų. Mokslai rodo, kad porcijos dydis stipriai veikia, kada pajuntame sotumą.

Vidutinis japonas suvartoja maždaug dvigubai mažiau cukraus nei JAV gyventojas. Gėrimų pakuotės ir desertai mažesni, o saldumo pojūtis tenkinamas ne kiekiu, o patirtimi. Tyrimai rodo, kad sumažinus cukraus kiekį net 40 proc., per kelias savaites skonio receptoriai persiderina ir maistas ima atrodyti saldesnis.

Kitas svarbus skirtumas – aiškus valgymo ritmas. Dauguma japonų laikosi trijų pagrindinių valgymų per dieną, vengia nuolatinio užkandžiavimo ir labai vėlyvų vakarienių. Tai stabilizuoja alkio hormonus ir mažina emocinį užkandžiavimą.

Judėjimas taip pat integruotas į kasdienybę. Daug žmonių pėsčiomis eina iki traukinių stočių, mina dviratį į darbą, dažnai lipa laiptais. Tokia kasdienė veikla, vadinama ne sportine fizine veikla, gali sudeginti šimtus papildomų kilokalorijų per dieną net be sporto salės.

Dėmesingas valgymas ir pagarba maistui

Japonijoje nemandagu valgyti vaikštant, žiūrint į telefoną ar skubant. Stalas suvokiamas kaip trumpa kasdienė ceremonija, kai dėmesys skiriamas maistui ir bendravimui. Tai skatina valgyti lėčiau, geriau kramtyti ir pajusti sotumo signalus.

Šis požiūris – balanso, ritmo ir pagarbos sau – leidžia išlikti liekniems be griežtų dietų ir kaltės jausmo. Perimant bent dalį šių įpročių, galima palaipsniui keisti santykį su maistu ir kūnu, nebekovojant su savimi kiekvieno valgymo metu.