Lietuvių nepasitikėjimas bankais gali kainuoti brangiai: grynieji namuose gali tapti kritine jūsų klaida

Grynųjų pinigų laikymas namuose – tema, apie kurią dažnas kalba tik pusbalsiu. Tai lyg maža paslaptis, apie kurią žino vos keli šeimos nariai. 

Nors bankai ragina naudotis skaitmeninėmis priemonėmis, o visuomenė pamažu pereina prie bekontakčio gyvenimo būdo, realybėje vis dar yra daug žmonių, kurie dalį arba net visus santaupas laiko ne sąskaitoje, o kažkur namuose – stalčiuje, spintoje, po čiužiniu ar net šaldytuve.

Kodėl taip daroma? Iš pirmo žvilgsnio priežastys atrodo suprantamos: noras turėti po ranka, nepasitikėjimas sistema, baimė dėl netikėtų situacijų ar tiesiog įprotis. Tačiau ar toks pasirinkimas išties apsaugo, ar tik suteikia klaidingą ramybės jausmą? Ir ką apie tai sako saugumo specialistai?

Grynieji – kaip asmeninis rezervas, kurio niekas nelies

Viena dažniausių priežasčių, kodėl žmonės laiko grynuosius – psichologinis saugumas. Kai pinigai fiziškai egzistuoja kažkur namuose, jie tampa tarsi matomi, tikri. Žmogus jaučiasi turintis kontrolę. 

Net ir tada, kai sąskaitoje pinigų netrūksta, turėti šiek tiek grynųjų – tarsi draudimas nuo netikėtumų: elektros dingimo, sistemos gedimų ar net bankų griūties, kurios vis primenamos žiniasklaidoje.

Vyresni žmonės dažniau laikosi šios nuostatos, prisimindami ankstesnius laikus, kai bankai užsidarinėjo, valiutos keitėsi, o vienintelis patikimas būdas turėti savo buvo popieriniai pinigai. 

Tačiau vis dažniau prie šios praktikos grįžta ir jaunesni – ypač tie, kurie vertina privatumą ir nori turėti dalį savo santaupų atskirai nuo skaitmeninio pasaulio.

„Ką daryčiau, jei…?“ – scenarijai, kurie skatina laikyti pinigus namuose

Nemaža dalis žmonių prisipažįsta, kad grynuosius laiko tik tam atvejui, jei nutiktų kažkas. Ką reiškia tas „kažkas“ – labai įvairu. Vieni baiminasi kibernetinių atakų, kiti – banko sistemų strigimo. Dar kiti – tiesiog netiki, kad kritiniu momentu galėtų greitai pasiekti savo lėšas.

Turėti nedidelę grynųjų sumą – logiška. Bet kai kurie eina gerokai toliau – slepia kelis tūkstančius ar net dešimtis tūkstančių. Ir čia jau prasideda klausimai – ar tai išties saugiau, ar tik atidarytas kelias į pavojų?

Ką sako saugumo specialistai  ir kur slypi rizika

Saugumo ekspertai vieningai tvirtina: laikyti dideles sumas grynųjų namuose – rizikinga. Nuo vagių iki gaisro, nuo netikėtų nutikimų iki to fakto, kad neretai pinigai paprasčiausiai pamirštami.

Neretai šeimos nariai nežino, kad kur nors spintelėje yra paslėpta solidi suma. Nutikus nelaimei, tie pinigai gali likti niekam nežinomi. Taip pat dažnai nutinka, kad žmonės pinigus padeda laikinai, o vėliau pamiršta, kur tiksliai. Yra ne vienas atvejis, kai statant ar renovuojant namus aptinkamos seniai pamirštos santaupos – jau net be vertės dėl pasikeitusios valiutos.

Jeigu visgi nusprendžiama laikyti pinigus namuose – tai turėtų būti padaryta sąmoningai ir apgalvotai. Rekomenduojama turėti seifą, kuris pritvirtintas prie konstrukcijos, o ne tiesiog spintelėje paslėptas dėžutėje. Taip pat – aiškiai nurodyti patikimam asmeniui, kur ir kiek laikoma, kad pinigai neliktų bešeimininkiai.

Skaitmeninis pasaulis nėra tobulas, bet jis – apsaugotas

Nors kyla įvairių baimių dėl bankinių sistemų, realybėje būtent oficialūs kanalai yra apsaugoti nuo daugumos rizikų. Net jei įvyksta techninis sutrikimas, klientų lėšos nedings. Yra draudimo sistemos, apsaugos protokolai, ir svarbiausia – teisinė atsakomybė.

Skirtingai nei grynieji, kurie gaisro metu sudega be galimybės atgauti, ar vagystės atveju prarandami visam laikui, skaitmeniniai pinigai turi aiškų pėdsaką. 

Todėl specialistai rekomenduoja laikyti grynuosius tik tam tikroms situacijoms – ne kaip pagrindinį santaupų būdą, o kaip atsarginę išeitį.

O jei tikrai norisi turėti kažką „tikro“?

Tuomet patariama laikytis paprastos logikos – laikyti tiek, kiek reikėtų trumpam laikotarpiui. Pavyzdžiui, savaitei ar dviem – jeigu staiga nutrūktų internetas ar atsiskaitymo sistemos. 

Tai galėtų būti keli šimtai eurų. Visa kita – geriau paskirstyti tarp kelių saugių instrumentų: sąskaitų, terminuotų indėlių, net fizinio aukso ar kitų formų, kurios nebūtų lengvai prarandamos.

Svarbiausia – ne pats faktas, ar turite grynųjų, o ar jie saugūs, ar jūs žinote, kaip juos apsaugoti, ir ar jie jums iš tiesų naudingi, o ne tik įpročio šešėlis, atsineštas iš praeities.

Nes pinigai, kaip ir bet koks kitas turtas, vertingi tik tada, kai jie nekelia streso. Ir kai žinote, kad jie ne tik „yra“, bet ir yra ten, kur jiems iš tikrųjų saugiausia būti.