Masinis pasitraukimas iš pensijų fondų: kur dingo daugiau nei 4 mlrd. eurų?

Pensijų reforma Lietuvoje per labai trumpą laiką sukėlė didelį gyventojų aktyvumą ir realius pokyčius sistemoje. Naujausi duomenys rodo, kad sprendimus dėl kaupimo žmonės priėmė gana greitai, o pasekmės jau aiškiai matomos. Tai viena ryškiausių finansinių temų šių metų pradžioje.

Didelė dalis gyventojų nusprendė nebetęsti kaupimo, o tai turėjo tiesioginį poveikį fondų dydžiui. Tuo pačiu nemaža dalis liko sistemoje, todėl kalbame ne apie vienpusį procesą. Situacija išlieka gana subalansuota, nors pokyčiai – reikšmingi.

Visa tai kelia klausimų apie ilgalaikį poveikį – tiek būsimoms pensijoms, tiek pačiai sistemai. Sprendimai, priimti dabar, turės pasekmių ateityje. Todėl ši tema išlieka itin aktuali.

Masinis pasitraukimas iš kaupimo

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos duomenimis, nuo sausio iš antros pakopos pasitraukė apie 525 tūkst. žmonių. Tai sudaro didelę dalį visų dalyvių. Iki reformos sistemoje buvo apie 1,4 milijono gyventojų.

Dabar papildomai pensiją kaupia apie 875 tūkst. žmonių. Tai reiškia, kad beveik du trečdaliai dalyvių nusprendė likti sistemoje. Vis dėlto pasitraukusiųjų skaičius išlieka įspūdingas.

Didžiausias aktyvumas – sausį

Aktyviausias laikotarpis buvo pats reformos startas. Sausio mėnesį prašymus nutraukti kaupimą pateikė daugiau nei 300 tūkst. žmonių. Tai sudarė apie 21 proc. visų dalyvių.

Vėliau tempas sumažėjo. Vasario ir kovo mėnesiais pasitraukė dar daugiau nei 200 tūkst. žmonių. Tai rodo, kad sprendimai daugiausia buvo priimti pačioje pradžioje.

Specialūs atvejai

Dalies gyventojų pasitraukimas susijęs su konkrečiomis aplinkybėmis. Apie 62,5 tūkst. žmonių iš kaupimo pasitraukė dėl kritinių ligų arba dėl to, kad iki pensijos jiems liko mažiau nei penkeri metai. Taip pat svarbus veiksnys – nedidelė sukaupta suma.

Be to, apie 9,7 tūkst. gyventojų kaupimą nutraukė dėl sunkių ligų. Dar dalis pasirinko atsiimti ketvirtadalį sukauptų lėšų. Tokie sprendimai leidžia lanksčiau naudotis sukauptais pinigais.

Fondų turto pokytis

Reforma turėjo didelį poveikį pensijų fondų turtui. Jis sumažėjo maždaug 4,2 mlrd. eurų. Iki tol fondų vertė siekė apie 10,2 mlrd. eurų.

Po pokyčių fonduose liko apie 6,2 mlrd. eurų. Tai panašus lygis kaip 2023 metų viduryje. Taigi sistema tarsi „grįžo atgal“ keliais metais.

Kur nukeliavo pinigai?

Didelė dalis lėšų buvo išmokėta gyventojams. Per pirmąjį ketvirtį planuojama išmokėti apie 2,9 mlrd. eurų. Iš jų apie 1,4 mlrd. sudaro pačių žmonių įmokos, o likusi dalis – investicijų grąža.

Kita dalis lėšų pervedama „Sodrai“. Iš viso tai sudarys apie 1,3 mlrd. eurų. Šie pinigai bus paversti apskaitos vienetais ir ateityje didins pensijas.

Vidutinės išmokos dydis

Skaičiuojama, kad vienam žmogui vidutiniškai išmokėta apie 5,6 tūkst. eurų. Iš šios sumos maždaug 2,7 tūkst. eurų sudaro asmeninės įmokos. Likusi dalis – investicijų uždirbta grąža.

Tokie skaičiai rodo, kad daliai gyventojų tai buvo reikšminga finansinė injekcija. Tačiau kartu tai reiškia ir mažesnį kaupimą ateityje.

Reformos esmė

Primintina, kad nauja tvarka leidžia gyventojams laisviau disponuoti sukauptomis lėšomis. Nuo 2026 metų pradžios iki 2027 metų pabaigos galima atsiimti tiek įmokas, tiek investicinę grąžą.

Tie, kurie lieka sistemoje, gali toliau kaupti pasirinkdami standartinę 3 proc. įmoką. Taip pat galima išsiimti dalį lėšų – iki ketvirtadalio sukauptos sumos. Visa tai suteikia daugiau pasirinkimo galimybių, tačiau atsakomybė už sprendimus tenka patiems gyventojams.