Motinystė šiandien ir anksčiau: atskeidžiami iššūkiai, kaip suderinti vaiką, darbą ir asmeninį gyvenimą
Motinystė, kurią patyrė mūsų mamos ir močiutės, iš šiandienos perspektyvos gali atrodyti paprastesnė ir labiau nuspėjama. Kita vertus, dabar turime gerokai daugiau galimybių, o žinios – tiesiog ranka pasiekiamos. Ar tai reiškia, kad šiandien mamoms lengviau? Atsakymas nėra toks akivaizdus, kaip gali pasirodyti.
Prieš septynerius metus susilaukiau vaiko. Puikiai prisimenu, kaip su pavydu klausydavausi vyresnių moterų pasakojimų apie tai, kokius palaikymo tinklus jos turėjo. Daugiakartės šeimos, mamos, anytos, seserų, pusseserių ir kaimynių pagalba. Aplink būdavo daugybė panašaus amžiaus vaikų, tad frazė „mama, man nuobodu!“ skambėdavo kur kas rečiau. Reikėdavo nuvykti į miestą sutvarkyti reikalų? Jokių problemų – vaiką tiesiog palikdavo pas močiutę, seserį ar kaimynę. Parama atrodė savaime suprantama.
Vis dėlto tai nereiškė, kad buvo lengva. Būti moterimi dažnai beveik prilygo būti mama – tai buvo ne tiek pasirinkimas, kiek visuomenės norma. Namų darbai niekada nesibaigdavo: daugkartinių sauskelnių skalbimas, indų plovimas rankomis, ribotas priemonių, palengvinančių vaiko priežiūrą, pasirinkimas.
Apie auklę ar namų pagalbą beveik niekas net nesvarstydavo – ne tik dėl finansų. Tiesiog buvo priimta, kad moters pareiga yra rūpintis namais. Vyro pagalba daugelyje šeimų būdavo epizodinė, o rogutės ar išvyka dviračiais dažniau tapdavo savaitgalio ritualu, o ne kasdienybe.
Kita vertus, spaudimas greitai grįžti į darbą buvo mažesnis, o finansinę atsakomybę dažnai prisiimdavo vyras. Stabilumas reiškė saugumą, nors, būkime atviri, tokio modelio kaina neretai būdavo priklausomybė.
Šiandien turime prieigą prie žinių, specialistų, palaikymo grupių. Be didesnių dvejonių kalbame apie pogimdyminį liūdesį, mokame atpažinti pogimdyminės depresijos požymius, žinome, kad pogimdyminis laikotarpis gali būti sunkus ir kad turime teisę jaustis silpnos. Motinystės šešėliai nebėra tabu, todėl jiems atsiradus lengviau priimame tai kaip natūralią patirtį ir geriau su tuo susitvarkome.
Galbūt daugeliui mūsų nepadeda močiutės, tačiau šiandien padeda technologijos: vietoje skalbimo rankomis naudojame skalbimo mašiną, vietoje indų plovimo kriauklėje – indaplovę. Nebeliko nemėgstamų marlinių sauskelnių – turime vienkartines.
Tačiau kartu atsirado jausmas, kad privalome žinoti viską: apie žindymą, primaitinimą, vaiko raidą, ekologiją, ekranų laiką, cukrų, prieraišiąją tėvystę. Sąmoningos mamos idealas kartais slegia labiau nei informacijos trūkumas. Gerai prisimenu savo nerimą trečiąjį nėštumo trimestrą: rinkau kūdikio kraitelį ir bijojau pasirinkti netinkamai. Kiekvienas sprendimas atrodė kaip atsakomybės egzaminas – net sauskelnių pirkimas.
Būtent žinių gausa padėjo suprasti, ko ieškoti: sertifikuotų žaliavų, gamybos be elementinio chloro, be natūralaus latekso ir kvapiųjų medžiagų, taip pat dermatologiškai patikrinto gaminio. Taip atradau „Bella Happy Baby“ sauskelnes.
Kasdienybę palengvino specialiai suprojektuoti kanalėliai, kurie paskirsto drėgmę taip, kad kūdikis jaustųsi sausesnis bet kurioje padėtyje. Naudingas pasirodė ir indikatorius sauskelnių priekyje: spalva iš geltonos į mėlyną pasikeičia tuomet, kai sauskelnes jau reikėtų keisti, todėl nereikia jų atsegti ir tikrinti. Tai patogu pasivaikščiojimų ar žaidimų metu.
Pasikeitė ir šeimos modelis. Vis dažniau namų ruošos ir vaikų priežiūros pareigomis dalijasi ir vyrai. Mūsų atveju tėvystės atostogas pasidalijome, ir iki šiol matau, koks stiprus ryšys susiformavo tarp dukros ir tėčio.
Jei tik yra galimybė, vaiko gyvenime turėtų dalyvauti ne tik mama, bet ir tėtis bei kiti suaugusieji, galintys praturtinti vaiką savo požiūriu į pasaulį. Kiekvienas papildomas rūpestingas ir mylintis globėjas suteikia neįkainojamos vertės.
Šiandien moters vaidmuo neapsiriboja vien motinyste. Galime siekti profesinių tikslų, kurti nepriklausomybę, pačios spręsti, kokiu tempu ir kaip gyvensime. Tačiau per septynerius motinystės metus pastebėjau, kad neretai bandome viską daryti vienu metu: būti puikia mama, auginti karjerą, keliauti, neprarasti socialinio gyvenimo, susigrąžinti „idealią“ figūrą, įgyvendinti svajones. Kai nepavyksta, atsiranda frustracija. Tuomet verta prisiminti, kad gyvename pakankamai ilgai tam, jog viskam ateitų savas laikas.
Nepasakyčiau, kad šiandien lengviau. Tiesiog kitaip. Mus lydi palyginimų spaudimas ir jausmas, kad kiekvienas sprendimas turi būti tobulas. Tačiau kartu turime daugiau kokybiškų priemonių, daugiau žinių ir daugiau įrankių, palengvinančių kasdienybę bei padedančių priimti geresnius sprendimus.
Dažnai gyvename toliau nuo savo tėvų namų ir motinystę išgyvename vienišiau, bet tai neretai paskatina tėtį labiau įsitraukti į vaiko auginimą, o šeimai suteikia daugiau pilnatvės.
Galiausiai visos moterų kartos siekė to paties – būti gera mama savo vaikui. Galbūt būtent čia ir slypi atsakymas: ar mokame pasirinkti tai, kas iš tiesų padeda mums ir mūsų vaikams, nereikalaudamos iš savęs heroizmo?
Reklaminis turinys
