Nuo fronto iki parduotuvės lentynos: ar tik karai veikia kainas šiandien?
Trumpas atsakymas: taip, karai vis dar yra viena svarbiausių kainų augimo priežasčių, bet jau ne vienintelė ir ne visada pati stipriausia.
Kai prasideda ar išsiplečia karinis konfliktas, kainos dažniausiai kyla ne todėl, kad pats karas „sukuria“ infliaciją, o todėl, kad jis sutrikdo tiekimą. Brangsta nafta, dujos, logistika, trąšos, grūdai, draudimas, transportas. Šie kaštai vėliau persikelia į maisto, kuro, šildymo ir daugelio kasdienių prekių kainas.
Kodėl karai taip greitai persiduoda į kainas?
Pastarųjų metų patirtis rodo, kad karai labiausiai paveikia tas rinkas, kurios ir taip yra jautrios pasiūlos šokams. 2022 metais Rusijos karas prieš Ukrainą smarkiai padidino energijos, grūdų ir trąšų kainų spaudimą. „Pasaulio bankas“ yra pažymėjęs, kad šis karas pakeitė pasaulinius prekybos, gamybos ir vartojimo srautus taip, kad kainos ilgą laiką išliko istoriškai aukštos.
Poveikio mechanizmas gana aiškus. Jei karo zonoje ar jos kaimynystėje yra svarbūs energijos maršrutai, uostai ar žaliavų eksportuotojai, rinkos į tai sureaguoja beveik iš karto. 2023 metais „Pasaulio bankas“ įspėjo, kad platesnis konfliktas Artimuosiuose Rytuose galėtų sukelti dvigubą energijos šoką, o ilgiau išsilaikiusios aukštos naftos kainos neišvengiamai reikštų ir didesnę maisto kainų infliaciją.
Tą patį ryšį patvirtina ir „Europos Centrinis Bankas“. Jo analizė rodo, kad euro zonoje maisto infliacija iš pradžių labai išaugo būtent dėl pabrangusios energijos ir maisto žaliavų. Kitaip tariant, karai dažnai pirmiausia smogia žaliavoms, o vėliau perdirbtų prekių ir paslaugų kainoms.
Ar karai šiandien yra pagrindinė priežastis?
Čia atsakymas jau labiau niuansuotas. Karai tebėra viena pagrindinių infliacijos priežasčių tada, kai pasaulis susiduria su dideliu geopolitiniu sukrėtimu. 2024 metais „Pasaulio bankas“ skelbė, kad tolesnė konflikto eskalacija Artimuosiuose Rytuose galėtų padidinti pasaulinę infliaciją beveik 1 proc. punktu.
2026 metų balandžio 14 dieną paskelbtame komentare TVF taip pat pabrėžė, kad karas veikia kaip klasikinis neigiamas pasiūlos šokas: kelia žaliavų kainas, trikdo tiekimo grandines ir didina bendrąją infliaciją.
Tačiau ramesniais laikotarpiais kainas dažnai labiau lemia vidaus veiksniai. Tai darbo užmokesčio augimas, mokesčiai, palūkanų politika, paslaugų sektoriaus kaštai, klimato poveikis žemės ūkiui ir verslo noras atstatyti maržas. Pats ECB yra nurodęs, kad kai išoriniai energijos ir žaliavų šokai ima slopti, infliaciją gali palaikyti jau vidaus veiksniai, ypač atlyginimų augimas.
Todėl tiksliausia būtų sakyti taip: karai vis dar yra viena svarbiausių kainų augimo priežasčių pasaulio ekonomikoje, ypač per energijos ir maisto kanalus. Vis dėlto jie nebėra universalus paaiškinimas visiems kainų šuoliams. Jei konfliktas smogia žaliavoms ir prekybos maršrutams, jo įtaka gali būti labai stipri. Jei ne, kainas dažniau kelia vietiniai ekonominiai veiksniai.
