Liepos pražys jau netrukus: specialistai pasakė, kada geriausia rinkti žiedus, norint išsaugoti geriausias jų savybes

Liepa yra vienas dažniausiai miestuose ir kaimuose sutinkamų medžių, vertinamas ne tik dėl pavėsio ar kvapo, bet ir dėl žiedų, naudojamų žolelių arbatoms. Tradiciškai liepos žiedai siejami su raminamuoju poveikiu ir pagalba peršalimo metu. Vis dėlto svarbu žinoti, kada juos rinkti ir kaip tinkamai paruošti.

Lietuvoje dažniausiai auga mažalapė ir didžialapė liepa, o miestų želdynuose galima sutikti ir kitas rūšis. Žiedai paprastai būna šviesiai gelsvi, susitelkę į svyrančius žiedynus, o šalia jų matomas pailgas, šviesus pažiedlapis. Būtent žydėjimo metu medis tampa itin svarbus ir bitėms, nes liepa yra nektaringas, medingas augalas.

Kada prasideda žydėjimas?

Liepos dažniausiai pražysta birželio pabaigoje arba liepos pradžioje, tačiau tiksli pradžia priklauso nuo pavasario ir vasaros pradžios šilumos bei kritulių. Šiltesniais metais žydėjimas gali prasidėti anksčiau, o vėsesniais ar lietingais sezonais persikelti keliomis savaitėmis. Dėl to verta stebėti ne kalendorių, o patį medį.

Rinkti rekomenduojama pačioje žydėjimo pradžioje, kai didžioji dalis žiedų jau prasiskleidę, tačiau dar nėra susiformavusių vaisių užuomazgų. Tuo metu žieduose paprastai būna daugiausia aromatinių ir biologiškai aktyvių medžiagų, o džiovinimui jie tinka geriausiai.

Kaip rinkti, kad neprarastų vertės?

Geriausias metas rinkti žiedus yra sausa, šilta ir saulėta diena, kai ryto rasa jau nudžiūvusi. Drėgni žiedai greičiau patamsėja, gali pradėti kaisti, praranda dalį kvapo ir yra jautresni pelėsiui džiovinant. Todėl po lietaus verta palaukti, kol medis visiškai išdžius.

Žiedynai skinami kartu su pažiedlapiu ir trumpu koteliu, jų neplėšant atskirais žiedeliais. Renkant svarbu vengti pakelėse augančių medžių, ypač prie intensyvaus eismo, nes žaliava gali būti užteršta kietosiomis dalelėmis. Taip pat nereikėtų rinkti nuo medžių, kurie buvo purkšti nuo kenkėjų.

Kaip džiovinti ir vartoti?

Surinktus žiedus geriausia džiovinti plonu sluoksniu gerai vėdinamoje, nuo tiesioginės saulės apsaugotoje vietoje. Per kaitri saulė gali sumažinti kvapą ir pakeisti spalvą, o per drėgna patalpa didina gedimo riziką. Tinkamai išdžiovinti žiedai išlieka kvapnūs, šviesūs, neparudavę.

Liepos žiedų užpilai tradiciškai vartojami esant peršalimui, kai norisi sušildančio gėrimo, taip pat vakare, kai siekiama nusiraminti. Žieduose esantys flavonoidai, gleivės, raugai ir kitos medžiagos siejamos su uždegimą slopinančiu, kosulį lengvinančiu ir prakaitavimą skatinančiu poveikiu. Jei simptomai stiprūs, užsitęsę ar pasikartojantys, vertėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Nors liepos žiedų arbata daugeliui yra įprastas pasirinkimas, atsargumo reikėtų žmonėms, kurie vartoja raminamuosius vaistus arba turi lėtinių sveikatos sutrikimų. Taip pat svarbu nepersistengti su labai stipriais užpilais ir įsiklausyti į savijautą. Kokybiškai surinkta ir paruošta žaliava gali būti naudojama visą sezoną, jei laikoma sausoje, sandarioje taroje.