Kai artėja žiema ir šiaurės pusrutulyje temperatūra krinta, daugelis džiaugiasi galėdami pabėgti nuo kaitros ir mėgautis vėsiu, jaukiu žiemos stebuklų pasauliu. Tačiau yra ir kita grupė žmonių, kurie nostalgiškai žvelgia į praeitą vasarą, prisimindami saulės šilumą ir malonų orą, kurį paliko užnugaryje. Dažnai manoma, jog šalti orai turi įtakos mūsų psichologinei savijautai. Tačiau, dabar mokslininkai pradėjo tirti, ar tikrai orai veikia emocijas, ar jas veikia ne oro sąlygos, o jų subjektyvus vertinimas.
Kaip mes suvokiame orą ir temperatūrą
Neseniai atliktas tyrimas susiejo objektyvias, lokalias oro sąlygas su individų aplinkos suvokimu („Ar šilta, ar šalta?“), jų patogumo pojūčiu ir tuo, kaip jie jautėsi tuo metu. Tyrimo dalyviai išmaniaisiais telefonais pildė apklausas lauke vasaros metu. Naudojant GPS ir laiko informaciją, buvo galima tiksliai susieti jų atsakymus su tuo metu buvusiomis oro sąlygomis.
Analizuodami visų tyrime dalyvavusių žmonių duomenis, buvo pastebėtas labai silpną ryšį tarp faktinių oro sąlygų ir jų suvokimo. Pavyzdžiui, net kai temperatūra siekė daugiau nei 32 °C, kai kurie žmonės jautėsi visiškai komfortiškai. Tuo tarpu, kai oro temperatūra buvo apie 23 °C ir saulėta, kiti jautėsi nepatogiai ir skundėsi, kad jiems šalta!
Ar orai veikia emocijas: temperatūros diskomfortas ir emocijos
Tirant, kaip orai veikia emocijas, svarbiausias atradimas buvo tai, kad diskomfortas dėl temperatūros tiesiogiai siejamas su neigiamomis emocijomis. Jei žmonės sakė, kad jiems per karšta, jie jautėsi labiau pavargę, prislėgti ir apskritai nelaimingi. Tačiau šis ryšys egzistavo tik tada, jei žmonės patys nurodė, jog jiems karštis sukelia diskomfortą. Pavyzdžiui, per 35 °C karščius kai kurie dalyviai jautėsi gerai, ir karštis jų nuotaikos nepaveikė.
Nenuostabu, kad diskomfortas lemia daugiau neigiamų emocijų – juk tai savaime nėra maloni patirtis. Tačiau įdomiau tai, kad individualūs skirtumai, susiję su temperatūros suvokimu ir patogumu, yra kur kas reikšmingesni nei realios oro sąlygos.
Kodėl žmonės taip skiriasi
Kodėl gi žmonės taip skirtingai jaučiasi panašiomis sąlygomis? Mokslininkai teigia, kad svarbų vaidmenį vaidina fiziologiniai veiksniai: kūno sudėjimas, amžius, fizinis pasirengimas, hormonų lygis ir kiti. Visi šie veiksniai gali paveikti gebėjimą reguliuoti kūno temperatūrą ar polinkį „perkaisti“ arba „sušalti“. Tačiau tai tik dalis atsakymo.
Nauji tyrimai rodo, kad asmenybės bruožai taip pat gali turėti įtakos. Pavyzdžiui, neurotiškumo bruožas gali sustiprinti ryšį tarp diskomforto dėl temperatūros ir neigiamų emocijų. Tai atveria įdomių galimybių tolesniems moksliniams tyrimams.
Šis tyrimas parodo, kad tai, kaip orai veikia emocijas, yra susiję su oru, yra daug subjektyvesnė, nei manėme. Nuo fiziologinių veiksnių iki asmenybės bruožų, tokių kaip neurotiškumas, visi šie aspektai veikia, kaip mes jaučiamės skirtingomis oro sąlygomis. Galbūt tai ir paaiškina, kodėl vieni žmonės džiaugiasi sniegu, o kiti vis dar ieško vasaros saulės. Svarbiausia – rasti būdą, kaip prisitaikyti ir mėgautis metų laikais pagal savo unikalų komforto suvokimą.
Šaltinis: https://www.psychologytoday.com/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
