Pamirškite veją visiems laikams: šie 10 kvapnių augalų jau keičia lietuvių sodus, praeiviai liks be žado

Tankus ir gražus vejos kilimas reikalauja reguliaraus pjovimo, tręšimo ir laistymo, o pavėsyje ar skurdesnėje dirvoje dažnai tampa tikru galvos skausmu. Dėl to vis daugiau sodininkų ieško alternatyvų, kurios atrodytų tvarkingai, bet pareikalautų mažiau priežiūros.

Kiliminiai augalai greitai plečiasi, sudaro vientisą dangą ir padeda slopinti piktžoles, nes užstoja joms šviesą. Dalis rūšių gerai ištveria sausras, todėl šiltėjant klimatui ir dažnėjant karščio bangoms toks sprendimas tampa ypač praktiškas.

Dar vienas privalumas – kvapas ir žydėjimas: daug kiliminių augalų skleidžia aromatą, o žiedai pritraukia apdulkintojus. Tai ypač aktualu, kai sodo sprendimuose vis dažniau siekiama ne tik estetikos, bet ir didesnės biologinės įvairovės.

10 kvapnių kiliminių augalų

Paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum) – žema, greitai įsišaknijanti ir dažnai visžalė danga, žydinti rausvai nuo birželio iki rugpjūčio. Geriausiai jaučiasi saulėje, bet pakelia ir lengvą pavėsį, o lapeliai skleidžia ryškų prieskoninį aromatą.

Paprastasis raudonėlis (Origanum vulgare) – daugeliui pažįstamas kaip raudonėlis, suteikiantis patiekalams kvapo. Jis formuoja šliaužiančius ūglius, o rausvi žiedai nuo vasaros pradžios iki ankstyvo rudens vilioja bites ir kitus apdulkintojus.

Dėmėtoji notrelė (Lamium maculatum) – ypač vertinama ten, kur veja neauga dėl šešėlio. Ji greitai uždengia dirvą, o lapai ir žiedai skleidžia švelnų kvapą; geriausiai auga vidutinio derlingumo, neperdžiūstančioje žemėje.

Mažoji žiemė (Vinca minor) – visžalis kiliminis augalas, tinkantis pavėsiui ir skurdesnėms vietoms. Žydi melsvai, kvapas labai subtilus, tačiau didžiausias privalumas – atsparumas ir gebėjimas greitai atželti po žiemos.

Kvapusis lipikas (Galium odoratum) – žema, švelniai plintanti danga, kurios nupjauti ar pradžiūvę stiebai primena šviežio šieno aromatą. Mėgsta humusingą, drėgnesnę dirvą ir dažnai sodinama po medžiais.

Kilnioji blezdingūnė (Chamaemelum nobile) – kvapnus augalas, žydėjimo metu galintis siekti apie 30 centimetrų. Jo aromatas dažnai apibūdinamas kaip gaivus ir primenantis obuolius, todėl jis mėgstamas takelių pakraščiuose ir poilsio zonose.

Katžolė (Nepeta) – kvapas primena mėtas, o žydėjimas gali tęstis nuo gegužės iki rugsėjo. Vasaros viduryje apkarpius, augalas dažnai sužydi dar kartą, todėl ilgai išlaiko dekoratyvumą ir gali padėti atbaidyti uodus.

Šilinis gvazdikas (Dianthus deltoides) – lengvai auginamas ir atsparus šalčiui augalas, greitai sudarantis tankius plotus. Jis žydi įvairiomis spalvomis nuo birželio iki rugsėjo ir geriausiai tinka vidutiniškai sausai dirvai.

Flioksas ylalapis (Phlox subulata) – viena ryškiausių pavasario dangų, balandžio pabaigoje ir gegužę pasipuošianti gausybe žiedų. Maloniai kvepia, yra žemas, todėl idealiai tinka mažiems plotams, šlaitams ir alpinariumams.

Žvaigždinis jazminas (Trachelospermum jasminoides) – visžalis augalas, kurį dažniau matome kaip vijoklį, tačiau jis gali būti formuojamas ir kaip tanki danga šiltesnėse, užuovėjose vietose. Birželį pasirodantys balti žiedai skleidžia intensyvų, saldoką aromatą.

Kaip pasirinkti ir prižiūrėti?

Renkantis kiliminius augalus svarbiausia įvertinti vietą: saulė ar pavėsis, dirvos drėgnumas ir maistingumas, taip pat ar plotas bus mindomas. Dauguma kiliminių augalų geriau prigyja, kai pasodinami į gerai paruoštą dirvą ir pirmą sezoną reguliariau palaistomi.

Norint, kad danga būtų tanki, svarbu nepertręšti azotu, nes tuomet augalai gali labiau auginti lapiją ir prasčiau žydėti. Tvarkingą vaizdą padeda išlaikyti lengvas formuojamasis kirpimas po pagrindinio žydėjimo ir piktžolių pašalinimas, kol danga dar nesusiformavo.