Šie bankomatai atjungiami visoje Lietuvoje: kai kur pinigų neišsiimsi jau šiandien, kas čia vyksta?

Pastaruoju metu vis dažniau girdime gyventojų nusiskundimų, kad jų įprastas bankomatas staiga dingo – vietoje jo telikęs tuščias stendas ar plakatas su užrašu, jog bankomatas išmontuotas. Ir išties, Lietuvoje vyksta masinis bankomatų tinklo pertvarkymas.

Kai kurie aparatai iš viso šalinami, kiti keičiami naujesniais, o kai kur vietos bendruomenės lieka be jokio tiesioginio grynųjų pinigų išsiėmimo taško. Pagrindinė priežastis yra besikeičiantys gyventojų įpročiai. Pastaraisiais metais bankai ir jų partneriai fiksuoja mažėjantį poreikį gryniesiems.

Vis daugiau atsiskaitymų vyksta kortelėmis ar mobiliosiomis programėlėmis, o net ir smulkieji prekeiviai siūlo galimybę mokėti bekontakčiu būdu. Tačiau nors šie pokyčiai džiugina technologijų šalininkus, jie kelia nerimą vyresnio amžiaus gyventojams, regionų bendruomenėms ir tiems, kuriems grynieji pinigai vis dar yra kasdienybės dalis.

Kaip praneša patys bankai ir bankomatų tinklų operatoriai, tai dalis bendro visos šalies bankomatų optimizavimo plano, kuriuo siekiama mažinti kaštus, didinti efektyvumą ir plėtoti modernias paslaugas. Tačiau ar tai reiškia, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas vis dar galės patogiai pasiekti savo artimiausią bankomatą?

Ką reiškia bankomatų optimizavimas?

Bankų ir jų partnerių komunikacijoje dažnai kartojamas žodis „optimizavimas“ dažnam gyventojui kelia klausimų. Iš tiesų, tai reiškia, kad bankai vertina kiekvieno bankomato naudojimo intensyvumą ir ekonomiškumą.

Jei aparatu naudojasi mažai klientų, jis traukiasi iš rinkos. Tokiu būdu bankai siekia išvengti perteklinių išlaidų ir koncentruoti paslaugas tik tose vietose, kur poreikis – didžiausias.

Optimaliu sprendimu įvardijamas ir bendras bankomatų tinklas – šiuo metu Lietuvoje veikia bendra platforma „Medus“, jungianti kelių komercinių bankų bankomatus. Tai reiškia, kad klientai gali naudotis ne tik savo banko, bet ir bendrų partnerių bankomatais be papildomų mokesčių.

Vis dėlto, tai neatstoja fakto, kad kai kuriose vietovėse gyventojai praranda vienintelį fizinį tašką, kuriame galėjo išsigryninti pinigus.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad bankomatų naikinimas dažnai vyksta tyliai – be išankstinio viešo pranešimo. Gyventojai apie tai sužino jau tik išvydę tuščią vietą ar sulaukę vietinių naujienų. Dėl to kyla pagrįsta baimė, ar šie pokyčiai tikrai atsižvelgia į visų gyventojų poreikius, o ne tik į miestų ar technologijų entuziastų interesus.

Kas labiausiai nukenčia?

Didmiesčiuose šie pokyčiai daugeliui gyventojų nekelia didelių nepatogumų – vieno bankomato netekimas paprastai reiškia, kad už kelių kvartalų bus kitas. Tačiau situacija iš esmės skiriasi mažesniuose miesteliuose, kaimuose ir regionuose.

Ten, kur bankomatas dažnai būdavo vienintelis, jo panaikinimas gyventojams tampa realia problema – ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems kelionė į didesnį miestą ar mokėjimai kortele dar nėra kasdienybė.

Taip pat itin pažeidžiamos mažos parduotuvės ar paslaugų teikėjai, kurie atsiskaito grynaisiais – jei gyventojai negali lengvai išsigryninti pinigų, mažėja jų galimybės pirkti vietoje, smunka vietos verslų apyvarta. Ir nors bankai siūlo alternatyvas, pavyzdžiui, grynųjų išėmimą prekybos vietose su kortele, tai ne visur prieinama ir ne visiems patogu.

Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad net ir tie, kurie paprastai atsiskaito kortelėmis, kartais susiduria su situacijomis, kai grynieji yra būtini, pavyzdžiui, turgavietėse, mažuose miestelių turgeliuose ar paslaugoms, kurios nėra įtrauktos į oficialią apskaitą.

Ar žinai, kur tavo artimiausias bankomatas?

Šiandien kiekvienam svarbu žinoti, ar jo naudojamas bankomatas vis dar veikia. Bankai rekomenduoja tikrinti oficialias svetaines, žemėlapius arba mobilias programėles, kuriose nuolat atnaujinama informacija apie veikiančius bankomatus.

Taip pat verta užsisakyti naujienlaiškius ar pranešimus iš savo banko, kai kurie jau taiko praktiką informuoti klientus, kai jų regione numatomi pokyčiai.

Gyventojai, gyvenantys atokiau ar turintys ribotas technologines galimybes, raginami laiku pasirūpinti alternatyvomis, sužinoti, kur artimiausia prekybos vieta, teikianti grynųjų išėmimo paslaugą, susipažinti su internetinės bankininkystės galimybėmis arba tiesiog atsidėti reikiamą pinigų sumą nenumatytiems atvejams.

Kas toliau?

Bankų sektoriaus atstovai kol kas nenumato grįžimo prie didesnio fizinių paslaugų taškų skaičiaus. Atvirkščiai, planuojami dar tolimesni žingsniai skaitmeninimo link, kuriuos lydės tiek darbuotojų mažinimas skyriuose, tiek naujų paslaugų perkėlimas į virtualią erdvę.

Vis dėlto šiuo metu itin svarbu, kad šalia technologinių sprendimų būtų įtraukiami ir socialiniai aspektai – kad nė vienas gyventojas neliktų nuošalyje.

Vyriausybė ir savivaldybės taip pat gali atlikti reikšmingą vaidmenį – skatindamos alternatyvas, pavyzdžiui, mobiliuosius bankomatus ar regioninius sprendimus, leidžiančius išlaikyti svarbias paslaugas net ir mažiausiose gyvenvietėse.

Klausimas, ar tavąjį bankomatą dar rasi – šiuo metu visai ne retorinis. Tai reali situacija, reikalaujanti dėmesio, pasirengimo ir, svarbiausia, atsakingo bankų požiūrio į kiekvieną savo klientą.