Daugelis žmonių mano, kad sulčių dietos – puikus būdas išvalyti organizmą ir pagerinti sveikatą. Tačiau naujas tyrimas, atliktas Šiaurės Vakarų universitete, rodo, kad ilgalaikis tokių dietų laikymasis gali turėti priešingą poveikį ir pakenkti sveikatai.
Mokslininkai ištyrė tris sveikų suaugusiųjų grupes. Viena grupė laikėsi tik sulčių dietos, kita vartojo sultis kartu su visaverčiu maistu, o trečioji valgė tik augalinį maistą be sulčių. Prieš, per ir po dietos buvo paimti seilių, skruostų gleivinės ir išmatų mėginiai, kurie analizuoti pasitelkiant genų sekoskaitos technologijas.
Sulčių vartojimas gali pakenkti sveikatai
Paaiškėjo, kad tik sultis vartojusių žmonių organizme padaugėjo su uždegimu ir žarnyno pralaidumu siejamų bakterijų. Tuo tarpu augalinį maistą vartojusių asmenų mikrobiomas pakito palankesne linkme. Trečioji grupė, kuri derino sultis su įprastu maistu, patyrė švelnesnius mikrobiomo pokyčius, tačiau ne tokius neigiamus kaip tik sulčių grupė.
„Dauguma žmonių mano, kad sultys yra puikus organizmo valymo būdas, tačiau šis tyrimas pateikia kitokį požiūrį“, – sako tyrimo vadovė dr. Melinda Ring, Šiaurės Vakarų universiteto Osher integracinės sveikatos centro direktorė.
Pasak jos, didelis sulčių kiekis be skaidulų gali sukelti mikrobiomo disbalansą, kuris ilgainiui gali lemti uždegiminius procesus organizme ir blogą žarnyno sveikatą.
Kodėl svarbios skaidulos?
Spaudžiant sultis pašalinama didžioji dalis vaisių ir daržovių skaidulų, kurios yra svarbios naudingosioms žarnyno bakterijoms. Šios bakterijos gamina priešuždegiminius junginius, tokius kaip butiratas, kuris padeda palaikyti gerą virškinimo sveikatą. Be skaidulų daugintis pradeda cukrų mėgstančios bakterijos, kurios gali sukelti disbalansą žarnyne ir burnos mikrofloroje.
Be to, sultyse esantis didelis cukraus kiekis dar labiau skatina kenksmingų bakterijų augimą. Tyrėjai taip pat iškėlė hipotezę, kad skaidulų trūkumas gali pakenkti sveikatai: paveikti medžiagų apykaitą, imunitetą ir net psichinę sveikatą.
Burnos mikrobioma keičiasi itin greitai
Mokslininkai pastebėjo, kad burnos bakterijos į sulčių dietą reaguoja greičiau nei žarnyno mikroflora. Jie nustatė, kad sumažėjo naudingų Firmicutes bakterijų ir padaugėjo Proteobacteria grupės mikroorganizmų, siejamų su uždegiminiais procesais.
„Tai aiškiai rodo, kaip greitai mitybos pasirinkimai gali paveikti bakterijų populiacijas mūsų organizme“, – pažymėjo dr. Ring. „Burnos mikrobioma tampa savotišku greitu rodikliu, atspindinčiu mitybos įtaką organizmui.“
„Sulčių dietų sudėtis – ypač jų cukraus ir angliavandenių kiekis – vaidina svarbų vaidmenį formuojant žarnyno ir burnos mikrofloros pusiausvyrą. Tai turi būti rimtai apsvarstyta sudarant mitybos rekomendacijas“, – teigia pirmoji tyrimo autorė Maria Luisa Savo Sardaro.
Mokslininkai pabrėžia, kad žmonės, mėgstantys sultis, turėtų apsvarstyti galimybę jas plakti, o ne spausti, kad išlaikytų skaidulas, arba derinti sultis su visaverčiu maistu, siekiant sumažinti neigiamą poveikį mikrobiomui.
Šaltinis: https://scitechdaily.com
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
