blogai

Mykolas Kleckas – interneto buržujus (interviu)
Mykolas Kleckas – interneto buržujus (interviu)

„Buržujaus rašinėliai“ arba tiesiog „Kleckas.lt“ – politinio pobūdžio, laisvalaikiui skirto interneto tinklaraščio pavadinimas, kurio autorius teigia, kad sukurti dienoraštį paskatino du pagrindiniai kriterijai. Pirma, autorius norėjo apsimesti tuo, kuo niekada nenorėtų būti – buržujumi. Antra, tinklarašio pavadinimu buvo siekiama parodyti, kad rašliavos nėra rimtos – tiesiog rašinėliai. Štai taip ir atsirado internete sklandantys rašinėliai, kuriems iki šiol prilygti nesugebėjo nė vienas dienoraštis. Juk ne veltui šiemet vykusioje konferencijoje „Login’12“ „Buržujaus rašinėliai“ buvo pripažintas geriausiu metų tinklaraščiu.

Vasaros stilius pagal tinklaraštininkes (Foto)
Vasaros stilius pagal tinklaraštininkes (Foto)

Dalinamės inspiracijomis, kurias surinkome vartydami mados ir stiliaus tinklaraščius. Ką vasarą vilki ir kaip puošiasi stilingiausios interneto asmenybės?

Apdovanoti geriausi 2012 m. kulinariniai tinklaraščiai (Foto)
Apdovanoti geriausi 2012 m. kulinariniai tinklaraščiai (Foto)

Birželio 14-ąją minimos tarptautinės tinklaraštininkų dienos proga rengiamo tradicinio kulinarinio vakarėlio metu buvo ne tik išrinktas skaniausias teminis patiekalas, bet ir apdovanoti geriausių 2011/2012 kulinarinių tinklaraščių autoriai. Žurnalo „Virtuvė. Nuo…iki“ ir „Electrolux“ rengiamuose apdovanojimuose metų debiuto nominacijoje laimėjo JAV gyvenančios lietuvės Aušros Marcinkevičiūtė tinklaraštis Vaikai ir vanilė, o mėgstamiausiu tinklaraščiu tapo Surfing the world cuisine, kurio autorė Jolita Koruklu šiuo metu gyvena Turkijoje.

„Citrinos žievelė“ - maistu lepinančios Karolinos tinklaraštis (Interviu)
„Citrinos žievelė“ – maistu lepinančios Karolinos tinklaraštis (Interviu)

Ryte – paskaitas, vakare – darbas, laisvalaikiu savanoriavimas… Kada, Karolina, gamini?

Būna, kad maisto negaminu visą savaitę. Tpač egzaminų sesijos metu pamirštu, ką reiškia sukiotis virtuvėje. Tada mano gelbėtojai būna jogurtai, vaisiai ir kiti užkandžiai. Tačiau laisvomis dienomis būtinai gaminu kažką skanaus, todėl pietus man dažnai atstoja gabalėlis pyrago.

Stiliaus tinklaraštininkės: „Nebijokite eksperimentų“ (Interviu)
Stiliaus tinklaraštininkės: „Nebijokite eksperimentų“ (Interviu)

Netikėtai išpopuliarėję ir net po kelis ar keliolika tūkstančių lankytojų kasdien pritraukiantys mados tinklaraščiai neabejotinai keičia supratimą apie madą ir stilių.

Vakaruose blog’ų reiškinį jau galima vadinti savotiška kultūra ir net pragyvenimo šaltiniu. Nieko nebestebina, jog mados tinklaraštininkai sėdi pirmosiose dizainerių kolekcijų pristatymų eilėse, rašydami kolekcijų apžvalgas nebijo paberti kritikos garsiems kūrėjams, dalija interviu įtakingiems mados leidiniams ir net patys kuria drabužius. Ir nors ši vakarietiška tendencija Lietuvoje dar netapo visuotiniu užkratu, skubame pasidžiaugti, jog ir mūsų „blogosferoje“ daugėja įdomių ir dėmesio vertų mados tinklaraščių. Taigi susipažinkime su Inga, kai kam geriau pažįstama kaip Valikabu, ir Gabija, pasivadinusia Bantik.

Kaip kilo idėja rašyti stiliaus tinklaraštį?

Inga: Mintis kilo labai netikėtai – geriant kakavą ant mėlynos pūkuotos sofos. Mano blog’o idėja labai paprasta – savo pavyzdžiu noriu parodyti, kad nereikia bijoti eksperimentų ir ryškių spalvų. Stilingai atrodyti galima ir neišleidžiant daug pinigų – reikia tik kūrybos, nebijant derinti to, kas aplinkiniams kartais atrodo nesuderinama, ir kantrybės vaikštant po padėvėtų rūbų parduotuves bei jaukius butikus.

Gabija: Kiekvieną dieną skirdavau šiek tiek laiko tinklaraščių skaitymui, nuotraukų peržvelgimui, todėl prieš metus kilo noras ir pačiai pabandyti.

Kaip dažnai nudžiuginate skaitytojus naujais įrašais ir nuo ko tai priklauso?

Inga: Viską lemia užimtumas. Stengiuosi įkelti bent vieną naują įrašą kiekvieną savaitę. Tačiau kartais, net verčiantis per galvą, tam pritrūksta laiko.

Gabija: Irašų atnaujinimas dažniausiai priklauso nuo to, ar tądien turiu su savimi pasiėmusi fotoaparatą.

Kam teikiate pirmenybę – madai ar stiliui?

Inga: Pirmenybę teikiu stiliui – ieškojimams, eksperimentams, žaidimams… Tačiau mada taip pat daro didžiulę įtaką, kurios dėka sau pritaikau daug naujų ir įdomių dalykėlių.

Gabija: Tai du skirtingi, bet labai puikūs dalykai. Sakyčiau, kad pirmenybę teikiu stiliui, bet nenusisuku ir nuo mados. Man stilius – tai kaip atrodau, ką valgau, ką skaitau, ką veikiu. Aišku, viskam įtaką daro ir mada. Kiekvienas sezonas suteikia stiliui naujų spalvų, formų ir detalių, kurios puikiai dera prie jau turimos aprangos. Šį rudenį ieškau „tų vienintelių“ kvepalų ir toliau lankau baletą.

Kur semiatės įkvėpimo, naujų idėjų? Kokius tinklaraščius skaitote?

Inga: Skaniausias mūzas dovanoja kelionės, knygos, muzika, kvapai, sapnai, net balandžiai balkone ar karuselės. Be abejo, internetas taip pat puiki vieta mūzų gaudymui. Turiu priklausomybę gatvės mados tinklaraščiams – kasdien perskaitau begalę jų. Maža dalelė mano mėgstamiausių blogų šiuo metu: Sartorialist, StyleScout, Frou Frouu, Where Did You Get That, Jak & Jil, Keiko Lynn, Hel Looks, Backyard Bill, StylePantry…

Gabija: Skaitau Miss Moss tinklaraštį – rūbai, dizainas ir gražios fotografijos. Kas gali būti geriau? Visada nudžiungu radusi naują Akvilinos įrašą. Taip pat skaitau su grafiniu dizainu susijusius tinklaraščius – Visuelle, Fonts In Use, Fucking Good Books.

Koks, jūsų akimis žiūrint, lietuvių stilius?

Inga: Lietuvoje gyvena daug stilingų žmonių! Pasiilgstu Vilniaus gatvelių, kurioje pamatydavau tikrai įdėja idomių ir skirtingų asmenybių. Lyginant Vilnių ir Barseloną, kurioje gyvenu jau keletą mėnesių, gatvės mada skiriasi labai labai labai stipriai. Bet tai visiškai natūralu ir savaime suprantama – klimatas daro didžiulę įtaką. Turbūt ne paslaptis, kad man pačiai labiau priimtinas šios dangiškos šalies bebaimis koloritas ir aistra mados bei stiliaus atžvilgiu.

Gabija: Lietuvių stilius gana konservatyvus. Tuoj ateis žiema ir visi pasislėps juodų bei pilkų
paltų minioje. Labiausiai džiaugiuosi, kad atsiranda vis daugiau gražiai besirengiančių vaikinų.

Ar tinklaraščio skaitytojos išvydusios gatvėje pasilabina, pakalbina?

Inga: Taip! Kai gyvenau Lietuvoje, kartkartėmis kas nors užkalbindavo gatvėje ar renginyje, pagirdavo mano tinklaraštį ar žurnale pamatytą straipsnį, fotosesiją. Taip pat kartais gaunu laiškų su pagyrimais, nuomonėmis apie blog’ą. Visas šis atgalinis ryšys labai džiugina ir motyvuoja. Be to, labai smagu, kad blog’o dėka sutikau daug idomių ir stilingų žmonių tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Gabija: Gyvai esu sutikusi tik keletą blog’o skaitytojų, kurios priėjo pasisveikinti. Buvo nedrąsu, bet labai
malonu.

Žinau, jog abi mėgstate vintage drabužius bei nevengiate užsukti į dėvėtų rūbų parduotuves. Gal galite papasakoti apie geriausią savo rastą laimikį?

Inga: Taip, tiesiog dievinu padėvėtų drabužių parduotuves, nes ten galima rasti kokybiškų, stilingų ir pigių dalykėlių. Nevengiu ir populiarių rūbų parduotuvių ar jaukių butikų.

Gabija: Šiuo metu geriausio pirkinio vardą skiriu klostuotam sijonui, kurį pirkau prieš 5 metus. Taip pat šermukšnių spalvos švarkui bei geltonam 60-ųjų švarkeliui. Išties galėčiau vardinti ir vardinti…

Ką manote apie „greitąją madą“ ir naujų drabužių parduotuvių „kultą“?

Inga: Tiesą pasakius, pati esu pasiutusiai didelė mėgėja nuolat atnaujinti garderobą, tačiau didžioji dalis mano drabužių yra įsigyti iš second hand’ų, tad kainos atžvilgiu tai nėra baisu. Tiek darbo metu, tiek po darbo didžiausią laiko dalį skiriu madai, nuolat matau naujausias mados tendencijas, žinau populiariausių parduotuvių asortimentą, tad turbūt dėl to norisi nuolat ieškoti ir papildyti savo rūbų
spintą naujais perliukais. Bet niekada jokio rūbo neišmetu. Niekada! Gal kažkam prireiks mano „morališkai pasenusio“ dryžuoto sijono, o man kažkieno žalios suknelės? Prieš išsikraustant į Barseloną, dalis garderobo už simbolinę kainą iškeliavo pas naujas šeimininkes, dalį padovanojau, dalis nuvežta tiems, kam labiausiai reikia…

Gabija: Pastebiu, kad gaminami vis prastesnės kokybės daiktai, kurie neretai tampa nebenešiojami net nesibaigus sezonui. Gaminant „vienkartinius“ daiktus tik skatinamas vartojimas, negalvojant apie išteklius.

Na ir pabaigai: ar turite daiktų, kuriuos norėtumėte palikti savo būsimiems vaikams?

Inga: Drąsiai galėčiau palikti visą vintažinę savo rūbų ir aksesuarų dalį būsimoms kartoms! Tobula kokybė, nepriekaištingi modeliai ir skanios spalvos.

Gabija: Palikčiau savo dukrai perlų auskarus.
O kokius tinklaraščius skaitote Jūs?

Kalbino Ieva Varkojytė
Nuotraukos: Ingos Lukšaitės ir Gabijos Jankauskaitės

Populiarus tinklaraštis – puikus būdas užsidirbti
Populiarus tinklaraštis – puikus būdas užsidirbti

Daugelis internetu naudojasi savo malonumui ar būtinai informacijai susirasti. Tai galima vadinti pagrindine jo funkcija, tačiau yra ir tokių, kurie dėka interneto uždirba pinigus.

Tereikia į Youtube.com įkelti vaizdo medžiagą, kuri taps populiari tarp šio tinklalapio vartotojų, tiksliau sukurti savo vaizdo tinklaraštį, ir nebereikės sukti galvos, kaip pragyventi.
„This Is horosho“ sėkmė

Norint sukurti populiarų vaizdo tinklaraštį pirmiausia tai reikia daryti dažniausiai vartojama kalba, tad tikrai ne lietuvių. Kaimynai latviai, garsiojo tinklaraščio „This Is horosho“ kūrėjai, pasirinko rusų kalbą. Projekto žanras toks pat kaip šiuo metu žinomiausio vaizdo tinklaraščių kūrėjo Ray Williamo Johnsono projekto „Equals three“ – trumpai tariant, jaunuoliai ieško „Youtube” tinklalapyje įdomių, juokingų vaizdų ir kuria penkių minučių trukmės laidą, kurioje pateikia savo nuomonę apie rastus vaizdo siužetus. Minėto formato išradėjo R. W. Johnsono projektas susilaukia 7 mln. peržiūrų, o studentų grupelės iš Latvijos jau 2 metus plėtojamas tinklaraštis „This Is horosho“ – 300 tūkst.

„This is horosho“ komandą sudaro trys nariai: laidos vedėjas – Stasas Davidovas, operatorius-montuotojas – Vitalijus Golovanovas ir vadybininkas – Sergėjus Fidarenko. Šių žmonių profesionalus požiūris, geri filmavimo ir montažo sugebėjimai, nuolatinis bendravimas su žiūrovais padėjo jų bendram projektui tapti garsiu. „Žmonėms įdomu žiūrėti ne tik pačius vaizdelius, bet ir sužinoti vedėjo nuomonę, stebėti jį“, – atsakė S. Dovidovas, paklaustas, kodėl, jo nuomone, panašūs projektai susilaukia tokio populiarumo.

Daugelis, pamatę R. W. Johnsono projektą primenančius darbus, teigia, kad jie yra plagijatas. „Tą patį galima pasakyti apie žmogų, sukūrusį detektyvinį filmą, juk jis taip pat naudoja jau išpopuliarintą žanrą“, – paaiškino S. Davidovas. Tiesa, „This Is horosho“ formatas ir žanras toks pat kaip ir „Equals three“, tačiau vaikinu negalima kaltinti plagijavimu – jų tinklaraštyje nėra panašios atributikos, čia pateikiami skirtingi vaizdeliai, daugiausia rusiški, žinoma, skiriasi ir laidų vedėjai, ypač jų mentalitetas, nulemiantis humoro pateikimo formų skirtumus.

Laidoje „This Is horosho“ vaizdo siužetai parenkami atsižvelgiant į pasaulio aktualijas, kitaip tariant, vien tik surasti juokingą vaizdelį nepakanka, siužetą reikia pritaikyti temai, kuriai skirta tos dienos laida. Latviai tai daro su geru, skoningu humoru. Jaunuoliai turėjo pasirinkimą – nieko nedaryti, tiesiog studijuoti universitete, kurti muziką, groti savo gruopėje, arba imtis kurti vaizdo tinklaraščio projektą.

Internete neribojama žodžio laisvė, drąsiai galima vartoti necenzūrinius išsireiškimus, keiktis, tačiau „This is chorosho“ autoriai to nedaro: „O kam? Mes parašėme scenarijų be keiksmažodžių, o tai reiškė, kad visą projektą galime kurti be jų.“

Nauja latvių laida pasirodo kartą per savaitę. Jos kūrimui vaikiniai skiria 4 paras: „Daugiausiai laiko atima naujų siužetų paieška, bendravimas su gerbėjais ir laidos montažas“.

Sulaukus populiarumo latvių tinklaraštininkams „Yotube” pasiūlė bendradarbiauti. Sumos, kurią gauna už savo darbus, „This is chorosho“ kūrėjai neatskleidžia, tik prasitaria, kad, įžvelgdami projekto potencialą, gaunamus pinigus investuoja į tolimesnį jo vystymą.
Nelengvas darbas

Vaizdo tinklaraščių kūrimas – nelengvas darbas, reikalaujantis laiko ir finansinių išlaidų, o žinant, kad tikrai daug žmonių taip pat tuo užsiima, tikimybė sukurti projektą, kuris neš pelną, tikrai nedidelė. Pagrindinė sąlyga norintiesiems užsidirbti iš „Yotube” – sukurti reguliariai pasirodantį populiarų vaizdo tinklaraštį.

Tai nebūtinai turi būti laida apie juokingus namų vaizdelius. Pavyzdžiui, viena amerikiečių pora, ilgą laiką gyvenanti kartu, sukūrė sėkmingą projektą pavadinimu „Nikki and John“. Tai vaizdo tinklaraštis, kurio autoriai vienas kitam ruošia nemalonias staigmenas, dažnai peržengdami draugiško pokšto ribas. Savotišką žaidimą pora fiksuoja vaizdo kamera ir įkelia įrašus į tinklalapį „Yotube”, kurie, žinoma, sulaukia didelio dėmesio. Nikki ir John vienas ant kito ilgai nepyksta, o tiesiog atkeršija. Kadangi jie vienas kitam nenusileidžia, kerštavimui nesimato galo. Kiek šiame projekte teisybės – nežinia, bet jį lydi dideli peržiūrų skaičiai, tad už savo žiaurius pokštus pora gauna pinigus.
Tad jei turite idėją, čiupkite kamerą ir pirmyn.
Romualdas Ruzgys