Now Reading
Mykolas Kleckas – interneto buržujus (interviu)

Mykolas Kleckas – interneto buržujus (interviu)

Mykolas Kleckas – interneto buržujus (interviu)

ITNaujienos.lt
Pašnekovo asm. albumo nuotr.

„Buržujaus rašinėliai“ arba tiesiog „Kleckas.lt“ – politinio pobūdžio, laisvalaikiui skirto interneto tinklaraščio pavadinimas, kurio autorius teigia, kad sukurti dienoraštį paskatino du pagrindiniai kriterijai. Pirma, autorius norėjo apsimesti tuo, kuo niekada nenorėtų būti – buržujumi. Antra, tinklarašio pavadinimu buvo siekiama parodyti, kad rašliavos nėra rimtos – tiesiog rašinėliai. Štai taip ir atsirado internete sklandantys rašinėliai, kuriems iki šiol prilygti nesugebėjo nė vienas dienoraštis. Juk ne veltui šiemet vykusioje konferencijoje „Login’12“ „Buržujaus rašinėliai“ buvo pripažintas geriausiu metų tinklaraščiu.

Apie tinklaraščius, internetui abejingus politikus ir naująsias technologijas išsamiau pasakoja Kleckas.lt įkūrėjas Mykolas Kleckas.

Kaip sugalvojote sukurti „Kleckas.lt“ tinklaraštį? Kodėl „Kleckas“?

Paauglystėje turėjau menkos vertės tinklaraštį, kuris gana greitai užsidarė. Po kelių metų noras rašyti sugrįžo, todėl vieną bemiegę naktį tiesiog atsisėdau ir į eterį paleidau šviežius „Buržujaus rašinėlius“. Tik dėl noro realizuoti mintis.

„Klecko“ slapyvardžio istorija labai paprasta – mokykloje turėjau tokią pravardę. Ji tuo metu man nelabai patiko, nes buvo savotiškas pasišaipymas iš mano pavardės. Užaugus tokia pravardė pasirodė visai nieko.

Kodėl „Kleckas.lt“ – buržujaus rašinėlių dienoraštis?

Šis pavadinimas kilo derinant du sąmojus. Pirma, norėjau apsimesti tuo, kuo nesu ir niekada nenorėčiau būti – buržujumi, prabangiai gyvenančiu, arogantišku, galbūt net amoraliu žmogumi. Antra, siekiau parodyti, kad rašliavos šiame tinklaraštyje nėra rimtos, todėl laikytinas paprasčiausiais rašinėliais.

O prieš kiek metų susidomėjote tinklaraščių kūrimu?

2004 metais… Dar paauglystėje „tryniausi“ su tokiais žmonėmis, tarp kurių buvo populiaru turėti savo tinklaraštį. Tada tinklaraščiai buvo retas dalykas – jo turėjimas buvo išskirtinumo požymis. Kadangi tai buvo mažai vertės turinčios „emo“rašliavos, tas tinklaraštis egzistavo nelabai ilgai.

Ar tinklaraščių kūrėjai konkuruoja tarpusavyje? Ar konkurentų Lietuvoje tiesiog nėra?

Tikrai nekonkuruoja, kaip tik palaiko vienas kitą. Interneto rinka Lietuvoje labai maža ir tinklaraščiai neturi galimybės iš jos uždirbti, todėl nėra tikslo konkuruoti. Dėl tokių aplinkybių santykiai tarp tinklaraštininkų geri, nuorodomis dalijamasi noriai, pykčių atsiranda retai.

Šiemet dalyvavote „Login‘12“ konferencijoje, kurioje Kleckas.lt buvo pripažintas geriausiu metų tinklaraščiu. Ką Kleckui reiškia šis apdovanojimas?

Tai stiprus spyris į užpakalį neapleisti tinklaraščio ir judėti toliau. Malonus įvertinimas, kuris įpareigoja nenustoti rašyti ir daryti tai, ką iki šiol darydavau.

Dienoraštyje dažniausiai rašote apie politiką ir „internetus“. Kas labiausiai stebina šių dienų politikos ir informacinių technologijų sferoje? Galbūt kažkuo labai nusivylėte…

Nusivylimų politika būna įvairių ir daug, apie tai galima diskutuoti ilgai ir nuobodžiai. Kalbant apie IT ir politikus – neįmanoma nepastebėti didžiulio ir neišmatuojamo politikų IT neraštingumo. Dauguma politikų ne tik nesugeba padoriai naudotis kompiuteriais, bet ir visiškai nesuvokia, kas yra internetas. O juk interneto išmanymas ir sugebėjimas valdyti informacines technologijas – pažangaus šiuolaikinio žmogaus privalumas. Todėl žiūrint į mūsų Seimo narius darosi nejauku, kad šalį valdo žmonės, kurie vis dar gyvena praeitame dešimtmetyje, kuriame internetas buvo skirtas elektroniniam paštui, o kompiuteris – atspausdinti raštui ar pažaisti „Solitaire“.

Daugelis politikų man primena senuosius lietuvius rašytojus, kurie iki šiol mieliau naudojasi spausdinimo mašinėlėmis, o kompiuterio bijo kaip nesuprantamo išradimo. Manau, kad kandidatams į Seimą turėtų būti keliami kompiuterinio raštingumo ir užsienio kalbų reikalavimai. Kitaip taip ir liksime technologiškai atsilikusi šalis, kurioje įstatymus apie inovacijas ir informacinių technologijų plėtrą kurs ir priiminės politikai, nežinantys, kas yra „Twitter“ arba kuo šviesolaidis skiriasi nuo „DSL“.

Įdomi nuomonė. Tikriausiai domitės naujomis technologijomis? O galbūt manote, kad tai tėra pinigų švaistymas…

Nemanau, kad nauji prietaisai – pinigų švaistymas, nebent tuo atveju, jeigu yra perkamas naujas išmaniojo telefono modelis, vos tik jis pasirodo. Aistros naujiems prietaisams nejaučiu – turiu „iPhone 4“. Manau, kad jis man dar puikiai tiks 2–3 metus ir jokių funkcinių galimybių man nepritrūks.

Apskritai, naujomis technologijomis domiuosi gana dažnai. Labiausiai mane domina pasiekimai ne tik IT srityje, bet ir medicinos, biologijos, robotikos ir kt. srityse.

O ar internetu tenka pirkti? Juk dabar tai labai populiaru.

Retai, bet perku. Kartą ar du per metus. Norėčiau, kad elektroninė prekyba Lietuvoje būtų labiau išvystyta.

Ko būtent pasigendate elektroninės prekybos srityje?

Pagrindinis e-prekybos Lietuvoje minusas – nesudaryta konkurencija paprastoms parduotuvėms arba užsienio konkurentams. E-prekyboje paprastai maržos turėtų būti mažesnės, tačiau yra daug atvejų, kai parduotuvėje tas pačias prekes gali rasti pigiau. Dar blogiau, jog užsisakydamas iš, pavyzdžiui, „Ebay”, prekes visuomet gali gauti pigiau. Blogiausias dalykas, ką daro lietuviškos e-prekybos įmonės, tai akcijos darymas prieš tai užkėlus kainą. Buvo jau keli atvejai, kai vienas žinomas elektroninės prekybos tinklalapis darė tokias „akcijas”, bet vartotojai tai suprato. Internete tokią informaciją sekti lengviau, todėl tokie poelgiai įmonei kainuoja reputaciją.

Kalbant apie drabužių e-prekybą – Lietuvoje ši sritis dar visiškai neišvystyta, trūksta normalių katalogų, aprašymų, patogių prekių grąžinimo sąlygų. Vieną sykį internetu teko pirkti batus iš vienos lietuvių įmonės. Batų matavimo lentelė jų puslapyje pasirodė visiškai klaidinga, o man reikiamo dydžio jie neturėjo. Vėliau ilgai užtraukau, kol batus grąžinau – juos turėjau vežti atgal, gaišti laiką.

See Also
Kaip išsirinkti tobulą piniginę? 3 patarimai

Kai kurie tinklaraštininkai reklamuoja ir vertina kitų gamintojų produktus ir taip siekia populiarumo. Kodėl „Buržujaus rašinėliai“ tokiu veiksmų neatlieka?

Populiarumas užsitarnaujamas ne reklamuojant kito produktą, o kuriant savo. Visuomet daug vertingesnis bus autorinis kūrinys, o ne dirbtinas, parašytas „iš reikalo“. Nėra prasmės rašyti straipsnius pagal tai, kokie „Google“ raktažodžiai atveda daugiausiai lankytojų. Kaip ir minėjau, Lietuvoje iš tinklaraščio neišgyvensii, todėl toks rašymo stilius yra savęs apgaudinėjimas – realiai tu neturi auditorijos, o tik masę pavienių lankytojų. Man rašant tinklaraštį visada buvo svarbu sutelkti panašiai mąstančius žmones, kad kartu galėtume vystyti temas, diskutuoti, sugalvoti gerų dalykų. Rašydamas užsakomuosius ar populiariuosius įrašus tokių žmonių nesutelksi, o ir temos bus sausos, techninės.

Yra viena tinklaraščių sritis, kurioje šis dalykas iš tiesų veikia – maisto tinklaraščiai. Šie tinklaraščiai nuolat reklamuoja įvairius produktus, dalyvauja degustacijose, išbando reklamos užsakovų pateikiamus produktus – būtent tokie tinklaraščiai yra subūrę suinteresuotų skaitytojų būrį, kuriems tai įdomu. Ir tai veikia. Tačiau net tokia pozityvi reklamdavių ir autorių draugystė jiems neužtikrina populiarumo – maisto tinklaraščiai Lietuvoje yra labai nišinė, gana mažai skaitoma erdvė.

Lietuvoje kasmet daugėja asmeninių tinklaraščių, kaip manote, ar ateityje jie gali tapti tokie pat populiarūs kaip ir naujienų tinklalapiai?

Ne. Kadangi informacijos srautas didėja, žmonės vengia skaityti ilgus straipsnius, per daug subjektyvias nuomones. Tinklaraščiai – erdvė skaitytojams, kuriems įdomu suprasti ir įsivelti į diskusijas. Tokių žmonių nėra daug.

Manau, kad geriausia, kas gali nutikti tinklaraštininkui Lietuvoje – erdvė, kurią suteiktų naujienų tinklalapiai. Pavyzdžiui, asmeninę kolumnisto skiltį ar epizodinius straipsnius „Nuomonių“ skiltyse.

Beje, manau, kad perspektyvų lietuviškame internete turi tokie tinklaraščiai kaip „Radiocool.lt“. Tinklaraštyje pateikiamas glaustas turinys apie inovacijas, technologinius pasiekimus ir kitas „high-tech“ temas, kurios turėtų būti įdomios jaunam ir aktyviam šiuolaikiniam žmogui.

Apie ką turi rašyti tikras tinklaraštininkas? Ir kaip? Juk turi būti kažkokia sėkmės formulė…

Nėra apribojimų, apie ką ir kaip reikia rašyti. Vieni rašo objektyviai ir iškyla, kiti rašo subjektyviai ir iškyla. Treti apskritai nerašo, tik talpina nuorodas ir vaizdo siužetus – ir taip pat iškyla. Sėkmės formulė vienintelė – laikykis savo kurso ir nenustok rašyti net negatyviausiu periodu, kai norisi viską mesti ir uždaryti.

Galbūt turite savo favoritą, kuris kuria puikų tinklaraštį?

Vieno favorito tikrai nėra. Šiuo metu su pasimėgavimu skaitau Romą Sadauską-Kvietkevičių, Liudviką Andriulį, Rokiškį Rabinovičių, Mindaugą ir Nerių iš „Commonsense.lt“, Andrių Užkalnį ir naują interneto tinklaraštininką Žymantą. Čia tik keli variantai iš mano RSS srauto, kuriame apie 50 tinklaraštininkų. Manau, kad pasistengę rašyti panašios kokybės įrašus, kaip rašo šie ponai, labai greitai galite tapti žinomu ir skaitomu tinklaraštininku. Sėkmės!


View Comments (0)

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Visos teisės saugomos © laikas.lt

Scroll To Top