VU
Vilniaus universiteto (VU) fizikai teoretikai atrado, kad šaltųjų atomų dujų debesėlyje dalelės gali judėti it veikiamos į visas puses iškart nukreipto magnetinio lauko. Tikimasi, kad ateityje šis atradimas prisidės prie naujų sukinių valdymo metodų kūrimo. Efektyvus sukinių perdavimas, valdymas ir detektavimas leistų kurti naujo tipo prietaisus, kurie galėtų būti efektyvesni ir greitesni už dabartinę elektroniką.
Jau 37-ąjį pavasarį, ekonomikos fakulteto studentai, devintą prakaitą liedami ir nugarų neatitiesdami, ruošiasi sutikti prekybos, keliautojų ir iškalbos dievą Merkurijų, kartu su savimi nešantį kalną linksmybių, pramogų bei staigmenų.
Optimizuojant Vilniuje ir Kaune veikiančių valstybinių universitetų tinklą, norima sutelkti viename mieste esančių universitetų potencialą ir sujungti juos į vieną „siektiną universitetą” – iki 2015 metų Vilniaus universitetą, iki 2017 metų – Kauno universitetą.
Premjero sudarytos darbo grupės parengti siūlymai dėl universitetų tinklo optimizavimo trečiadienį pristatyti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete.
Pirmajame optimizavimo etape iki 2012 metų pabaigos numatoma Vilniaus pedagoginį universitetą (VPU) prijungti prie Vilniaus universiteto (VU), o antrajame etape iki 2015 metų pabaigos sujungti Vilniaus Gedimino technikos universitetą (VGTU) ir Vilniaus universitetą.
Kaune iki 2017 metų pabaigos pirmajame etape iki 2012 metų pabaigos Lietuvos kūno kultūros akademiją (LKKA) numatoma prijungti prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), o Vilniaus universiteto Kauno humanitarinį fakultetą ir Vilniaus dailės akademijos (VDA) filialą Kaune prijungti prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), taip pat Antano Stulginskio universitetą (buvusią Žemės ūkio akademiją) prijungti prie Kauno technologijos universiteto (KTU).
Antrajame etape iki 2014 metų pabaigos siūloma sujungti Lietuvos sveikatos mokslų universitetą ir Vytauto Didžiojo universitetą, o trečiajame etape iki 2017 metų pabaigos sujungti Kauno technologijos universitetą ir Vytauto Didžiojo universitetą į Kauno universitetą.
Atsižvelgdama į universitetų labai ryškią specifinę specializaciją darbo grupė svarstė tris Vilniaus dailės akademijos (VDA) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) konsolidavimo alternatyvas. Pirmoji – nejungti, paliekant dabartinę struktūrą, antroji – iki 2012 m. pabaigos sujungti abi akademijas į bendrą Menų akademiją, trečioji – iki 2012 m. pabaigos sujungti VDA ir LMTA į autonomišką Menų akademijos padalinį Vilniaus universitete. Darbo grupė nepriėjo bendros nuomonės dėl svarstomų alternatyvų, todėl pasiūlė šį klausimą svarstyti atskirai.
Darbo grupė diskutavo ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) išskirtinumą iš kitų Vilniaus universitetų – šis universitetas skiriasi vidiniu valdymu, kitokia gaunamų pajamų struktūra. Darbo grupė siūlo MRU akademinei bendruomenei svarstyti dar didesnės universiteto finansinės nepriklausomybės nuo biudžeto asignavimų perspektyvas bei būdus, tarp kurių galėtų būti strateginių investuotojų Lietuvoje ir užsienyje paieškos.
Tarptautiniai ir Lietuvos ekspertai yra atkreipę dėmesį į didelę Lietuvos mokslo ir studijų institucijų gausą, mokslo potencialo išskaidymą. Ekstensyvi universitetų plėtra Lietuvoje lėmė tai, kad tame pačiame mieste esančių universitetų programos yra panašios, studijų ir mokslinių tyrimų potencialas išskaidytas, universitetai nėra pakankamai aktyvūs studijų ir mokslo tarptautinėje erdvėje, mažesnieji universitetai per silpni konkuruoti tarptautinėje erdvėje.
Pasak darbo grupės, dabar Lietuvoje nėra universiteto, apimančio visą žinių universumą ir turinčio tarptautiškumo potencialą, tik dalį požymių atitinka VU, KTU, VDU ir VGTU. Kai kuriems universitetams gresia savaiminė dezintegracija, kuri turėtų neigiamų pasekmių studentams ir akademiniam personalui, visai Lietuvos aukštojo mokslo sistemai. Todėl universitetų tinklo optimizavimu siekiama ir išvengti prasčiausioje padėtyje atsidūrusių universitetų žlugimo.
Prognozuojama, kad dėl demografinių tendencijų iki 2020 metų bendras studentų skaičius smuks daugiau nei 40 proc. Mažėjant potencialių studentų skaičiui, po kelerių metų dalis universitetų negalės vykdyti studijų programų ir dėl studentų trūkumo.
Darbo grupės ekspertų išvados bus pateikiamos plačiau svarstyti Seime, akademinėse bendruomenėse.
Kaip ir kasmet Vilniaus universiteto (VU) studentai mokslo metus pradėjo griausminga eisena.
Jau tradicija tapusiose eitynėse keli tūkstančiai pirmakursių žygiavo Gedimino prospektu, Šventaragio ir Pilies gatvėmis į VU Didįjį kiemą, kur vyko iškilminga studijų metų pradžios „INITIUM SEMESTRI“ ceremonija.
Gegužės 12-ąją nuo ryto iki pietų Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto fojė netilo šurmulys. Čia vyko kūrybinė mugė „avanGArDI“ – vienas iš daugelio kasmetinio festivalio „GaDi“ (Gamtininkų dienos) renginių.
Informacinių technologijų (IT) bendrovė BAIP Vilniaus universitete (VU) suprojektavo ir įdiegė aukšto našumo sistemas, leisiančias mokslininkams atlikti naujos kokybės daugiamačius skaičiavimus. Du 3200 skaičiavimo branduolių ir daugiau nei 800 TB diskinės erdvės turintys našių skaičiavimų klasterių kompleksai yra didžiausi Lietuvoje.
Studentų organizacija SENSD (Students European Network for Sustainable Development) bei jos tarptautinė komanda balandžio 6-7 dienomis kviečia apsilankyti Vilniaus universitete, kuriame vyks įvairūs renginiai ekologijos, socialinės (ne)lygybės, sveiko maisto, sąžiningos prekybos ir kitomis darnaus vystymosi temomis! Nesvarbu ar nuspręsi išklausyti paskaitą, apsilankyti eko-meno projekte, paragauti ekologiškų produktų ar pasiausti žaliajame vakarėlyje, tikslas vienas- įdomiai praleisti laiką bei sužinoti kaip tapti bent šiek tiek atsakingesniu vartotoju, keliautoju ar tiesiog žmogumi.
Vilniaus universiteto mokslininkai, kartu su kolegomis iš užsienio vykdo tyrimus, kurių tikslas – sukurti apšvietimą, padėsiantį neįprastai taupyti elektros energiją. Naujos kartos šviesa leis dirbti efektyviau nei iki šiol, taip pat mažins klaidų skaičių.