Optimizuojant Vilniuje ir Kaune veikiančių valstybinių universitetų tinklą, norima sutelkti viename mieste esančių universitetų potencialą ir sujungti juos į vieną „siektiną universitetą” – iki 2015 metų Vilniaus universitetą, iki 2017 metų – Kauno universitetą.
Premjero sudarytos darbo grupės parengti siūlymai dėl universitetų tinklo optimizavimo trečiadienį pristatyti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete.
Pirmajame optimizavimo etape iki 2012 metų pabaigos numatoma Vilniaus pedagoginį universitetą (VPU) prijungti prie Vilniaus universiteto (VU), o antrajame etape iki 2015 metų pabaigos sujungti Vilniaus Gedimino technikos universitetą (VGTU) ir Vilniaus universitetą.
Kaune iki 2017 metų pabaigos pirmajame etape iki 2012 metų pabaigos Lietuvos kūno kultūros akademiją (LKKA) numatoma prijungti prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU), o Vilniaus universiteto Kauno humanitarinį fakultetą ir Vilniaus dailės akademijos (VDA) filialą Kaune prijungti prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), taip pat Antano Stulginskio universitetą (buvusią Žemės ūkio akademiją) prijungti prie Kauno technologijos universiteto (KTU).
Antrajame etape iki 2014 metų pabaigos siūloma sujungti Lietuvos sveikatos mokslų universitetą ir Vytauto Didžiojo universitetą, o trečiajame etape iki 2017 metų pabaigos sujungti Kauno technologijos universitetą ir Vytauto Didžiojo universitetą į Kauno universitetą.
Atsižvelgdama į universitetų labai ryškią specifinę specializaciją darbo grupė svarstė tris Vilniaus dailės akademijos (VDA) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) konsolidavimo alternatyvas. Pirmoji – nejungti, paliekant dabartinę struktūrą, antroji – iki 2012 m. pabaigos sujungti abi akademijas į bendrą Menų akademiją, trečioji – iki 2012 m. pabaigos sujungti VDA ir LMTA į autonomišką Menų akademijos padalinį Vilniaus universitete. Darbo grupė nepriėjo bendros nuomonės dėl svarstomų alternatyvų, todėl pasiūlė šį klausimą svarstyti atskirai.
Darbo grupė diskutavo ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) išskirtinumą iš kitų Vilniaus universitetų – šis universitetas skiriasi vidiniu valdymu, kitokia gaunamų pajamų struktūra. Darbo grupė siūlo MRU akademinei bendruomenei svarstyti dar didesnės universiteto finansinės nepriklausomybės nuo biudžeto asignavimų perspektyvas bei būdus, tarp kurių galėtų būti strateginių investuotojų Lietuvoje ir užsienyje paieškos.
Tarptautiniai ir Lietuvos ekspertai yra atkreipę dėmesį į didelę Lietuvos mokslo ir studijų institucijų gausą, mokslo potencialo išskaidymą. Ekstensyvi universitetų plėtra Lietuvoje lėmė tai, kad tame pačiame mieste esančių universitetų programos yra panašios, studijų ir mokslinių tyrimų potencialas išskaidytas, universitetai nėra pakankamai aktyvūs studijų ir mokslo tarptautinėje erdvėje, mažesnieji universitetai per silpni konkuruoti tarptautinėje erdvėje.
Pasak darbo grupės, dabar Lietuvoje nėra universiteto, apimančio visą žinių universumą ir turinčio tarptautiškumo potencialą, tik dalį požymių atitinka VU, KTU, VDU ir VGTU. Kai kuriems universitetams gresia savaiminė dezintegracija, kuri turėtų neigiamų pasekmių studentams ir akademiniam personalui, visai Lietuvos aukštojo mokslo sistemai. Todėl universitetų tinklo optimizavimu siekiama ir išvengti prasčiausioje padėtyje atsidūrusių universitetų žlugimo.
Prognozuojama, kad dėl demografinių tendencijų iki 2020 metų bendras studentų skaičius smuks daugiau nei 40 proc. Mažėjant potencialių studentų skaičiui, po kelerių metų dalis universitetų negalės vykdyti studijų programų ir dėl studentų trūkumo.
Darbo grupės ekspertų išvados bus pateikiamos plačiau svarstyti Seime, akademinėse bendruomenėse.