Vilniaus universiteto mokslininkai, kartu su kolegomis iš užsienio vykdo tyrimus, kurių tikslas – sukurti apšvietimą, padėsiantį neįprastai taupyti elektros energiją. Naujos kartos šviesa leis dirbti efektyviau nei iki šiol, taip pat mažins klaidų skaičių.
Apie tai portaliui Laikas.lt sutiko papasakoti Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto doktorantas Arūnas Tuzikas.
Kaip apšvietimas gali įtakoti darbo kokybę?
Atlikti tyrimai rodo, kad apšvietimo gerinimas padeda kelti darbo našumą bei mažina klaidų procentą. Reikalingas apšvietimo lygis reglamentuotas įstatymais, tačiau šie įstatymai reglamentuoja tik kiekybinius apšvietimo parametrus. Tuo tarpu ne mažiau svarbūs yra ir kokybiniai apšvietimo parametrai. Norint atsakyti į klausimą „Kaip apšvietimas gali įtakoti darbo kokybę“ reikia suprasti, kaip žmogaus akis priima spalvinę informaciją, ją koduoja ir perduoda tolimesniam analizavimui į už tai atsakingą smegenų sritį. Pamėginsiu trumpai paaiškinti. Žmogaus akies tinklainėje yra dviejų tipų neuroepitelinės ląstelės: stiebeliai ir kūgeliai. Kūgelių dėka skiriame spalvas (fotoninė rega). Stiebeliai yra žymiai jautresni šviesai, jie atsakingi už regą prieblandoje (skotopine rega). Šios ląstelės spalvų neskiria. Atsižvelgiant į šiuos akies anatomijos faktus galima konstruoti dirbtinį apšvietimą, kuriame bus įvertinti kokybiniai apšvietimo parametrai.
Kokia yra „efektyviausia“ šviesa?
Tyrimai rodo, kad dirbtinis apšvietimas, kuriame yra dominuojanti mėlyna šviesos komponentė, veikia žmogaus skotopinę regą, kuri yra žymiai jautresnė, dėl to atliekant to pačio sudėtingumo darbą reikia mažesnio apšvietimo lygio lyginant su tradiciniu dirbtiniu apšvietimu – kaitrine lempute arba šiltai balta fluorescencine lempa. Todėl taupoma ir elektros energija. Nemažiau svarbus veiksnys žmogaus psichologinė būsena.
Bet juk mėlyna šviesa nėra natūrali. Ar joje galima jaustis jaukiai?
Tyrimai rodo, kad žmogus geriausiai jaučiasi kai dirbtinio apšvietimo spektras artimas Saulės spektrui. Tad labai svarbu rasti kompromisą tarp energijos taupymo ir didžiausio atliekamo darbo produktyvumo.
Yra sričių, kur energijos taupymas nėra lemiamas veiksnys kalbant apie dirbtinį apšvietimą. Pavyzdžiui, operacinių apšvietimas. Dirbtinis apšvietimas, gebantis užtikrinti gerą kontrastą tarp skirtingų audinių operacijos metu ženkliai palengvintų chirurgo darbą. Apšvietimas, užtikrinantis didelį spalvų sodrinimą būtu nepakeičiamas komercijoje ir pan.
Jūsų kuriamas šviestuvas, efektyvina žmonių darbą. Kaip jis tai padaro?
Mūsų kuriamas šviestuvas yra skirtas moksliniams tyrimams, kurie padėtų nustatyti, koks būtent apšvietimas reikalingas vienose ar kitose situacijose. Tai yra pagrindinė šio šviestuvo ypatybė. Atliekami eksperimentai, kurie padės nustatyti, kaip apšvietimas įtakoja žmogaus reakcijos greitį (kas itin svarbu kalbant apie gatvių apšvietimą), psichologinę būseną, objektų skyrą ir t.t.
Kada galima tikėtis, jog tokie apšveitimo sprendimai pasirodys prekyboje? Gal būt kažko panašaus jau yra?
Kiekviena apšvietimo srityje dirbanti kompanija seka mokslo naujoves ir bando ieškoti naujų nišų savo produkcijos taikymams. Italų kompanija „iGuzzini“ pardavinėja gatvių šviestuvus, kuriuose šviesos spektras suderintas su žmogaus akies jautrumu. Komercijoje naudojami šviestuvai, sodrinantys kažkurias spalvas. Dažnu atveju ant mėsos šaldytuvų apšvietimo šviestuvų dedami silpnai raudoni filtrai, dėl to mėsa, esanti šaldytuve atrodo daug patrauklesnė. Šviestuvo, su valdomais kokybiniais parametrais vis dar nėra rinkoje. Ar jis kada nors pasirodys ant prekystalio? Sunku atsakyti į šį klausimą, tikėtina, kad labiau populiarės tikslinio apšvietimo šviestuvai, pavyzdžiui šviestuvai gamykloms, operacinėms, mokykloms, namams, kuriuose bus tam tikslui parengta šviesa.