Turkijoje šį gatvės maistą dievina milijonai: kitiems vien mintis apie ragavimą kelia šiurpą

Turkijos gatvės maisto žemėlapyje yra patiekalas, kuris turistus dažnai priverčia sustoti iš smalsumo, o kitus – atsitraukti vien nuo minties. Tai kokoreč – ant žarijų lėtai kepami avies ar ožkos žarnynai, apvynioti aplink subproduktus ir patiekiami kaip sotus užkandis.

Skirtingai nei geriau žinomas doneras, čia mėsa sukasi ant horizontaliai virš anglių įtvirtintų iešmų. Kaitra ir lašantys riebalai pamažu apskrudina išorę, o viduje esantys subproduktai išlieka minkštesni, todėl tekstūra būna kontrastinga.

Tradiciniame variante naudojami kruopščiai nuplautos žarnos ir įvairūs ėriuko subproduktai, pavyzdžiui, širdis, inkstai ar plaučiai. Ši dalis laikoma svarbiausia: higieninis paruošimas lemia ne tik skonį, bet ir saugą, nes net menka klaida gali sugadinti visą gaminį.

Užsakant porciją, pardavėjas dažniausiai nenupjauna plonų riekelių. Apskrudusi dalis nukertama gabalu, metama ant įkaitintos skardos ir dviem peiliais greitai sukapojama iki smulkių kąsnelių, kad prieskoniai ir daržovės pasiskirstytų tolygiai.

Tada įsijungia skonis: dedama aitrioji paprika, kuminas, raudonėlis, dažnai įmaišoma pomidorų ir žaliosios paprikos. Patiekiama bandelėje ar lavaše, kartais papildomai apskrudintame nuo kepimo riebalų, todėl užkandis tampa dar sotesnis ir ryškesnis.

Nors daliai valgytojų psichologinė riba yra didžiausias iššūkis, šio patiekalo gerbėjai pabrėžia dūmo natą, aštrumą ir sodrų ėrienos poskonį. Turkijoje kokoreč vertinamas kaip tradicinis gatvės maistas, o keliautojams jis dažnai tampa kulinariniu nuotykiu, kuris arba atbaido, arba įsimena ilgam.