Važinėti dviračiu mieste – smagu, bet nesaugu

Diena.lt

Atšilus orams transporto priemonių įvairovė keliuose padidėja. Tarp automobilių ima nardyti motociklai, mopedai, dviračiai. Vien šių vairuotojai neprivalo turėti pažymėjimų, liudijančių Kelių eismo taisyklių išmanymą. Tačiau kaltinti vien dviratininkų negalima.

Pasiekimais nesididžiuoja

Iš dviratininkų elgesio kai kurie eismo dalyviai daro išvadą, kad nemažai dviratininkų nelabai atsakingai vertina galimybę neturėti jokio pažymėjimo.

„Pastebiu, kad nemažai dviratininkų nežino taisyklių, kas, kur ir kada turi važiuoti, ką jie turėtų praleisti. Į kalnus dažnas mina viduriu plento, o kad keverzoja vos vos, už jo automobilių eilė jau susidariusi – jam tas pats. Kita vertus, dažnai dviračių takus automobilių vairuotojai puikiai naudoja kaip statymo vietas“, – sakė ir automobilį vairuojanti, ir dviračiu į gatvę išriedanti vilnietė Goda.

Tačiau ar tikrai kalti tik dviratininkai? Juk daugelyje miesto gatvių jiems važinėti nesudarytos normalios sąlygos.

Gegužės 15 d. pristatydamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiklos už pirmuosius kadencijos metus ataskaitą Vilniaus meras Artūras Zuokas pripažino, kad net sostinė neturi lėšų dviračių takams tvarkyti, tačiau aktyviai propagavo jau nenaują automatinių dviračių nuomos punktų įsteigimo idėją.

„Dviračių takų kokybė tikrai toli gražu nėra tokia, kokia turėtų būti civilizuotame mieste. Tačiau šiemet surinkome visą smėlį, ketiname pradėti žymėti takus. Reikšmingų pokyčių, kokių tikisi dviratininkai, pažadėti negalime, tam šiemet biudžete nėra lėšų. Tačiau aš pats važinėju dviračiu, ir visur pravažiuoju“, – tarybos posėdyje tuomet sakė A.Zuokas.

„Dviračių nuoma Vilniuje neperspektyvi. Dabar Vilnius dviratininkams yra visiškai beviltiškas miestas“, – atkirto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Birutė Galinienė.

Sąlygos baisios

Sąlygomis važiuoti dviračiais Vilniuje baisisi ir Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Linas Vainius.

„Seime guli Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektas, kuriuo norima įpareigoti dviratininkus ir šviesiuoju paros metu važinėti įjungtais žibintais arba dėvėti specialias liemenes. Tai europinio lygio nesąmonė. Parašėme laišką Europos dviratininkų federacijai, jie net negalėjo patikėti. Tai iš esmės darytų važinėjimą dviračiais nepatrauklų. Tai puikus pavyzdys, kaip Lietuvoje beprotiškai kuriami įstatymai, ir tiesiog chrestomatinis pavyzdys, kaip mūsų valdžia suvokia rūpestį dėl dviratininkų. Užuot įrengę tvarkingus, kokybiškus dviračių takus, jie nori dviratininkus apkarstyti žibintais ir liemenėmis. O takai įrengiami atbulomis rankomis, bendrovės, kuriuos tai atlieka, aiškiai nesuvokia, ką daro“, – piktinosi L.Vainius.

Pasak bendrijos pirmininko, jeigu taip, kaip įrengiami dviračių takai, būtų tvarkomi automobilių keliai, viduryje gatvių stovėtų gėlių vazonai, suoliukai, stotelės, keliai baigtųsi bet kur ir žmogus turėtų galvoti, kaip automobiliu pajudėti kokius tris šimtus metrų iki kitos važiuojamosios dalies.

„Taip šiuo metu projektuojami dviračių takai. Mokesčių mokėtojų pinigai taip dirbant tiesiog taškomi“, – situaciją vertino L.Vainius.

Lietuvos dviratininkų bendrijos teigimu, nemažai bendrauta su policijos bei valdžios įstaigų atstovais ir jų prašyta, kad būtų daroma eismo įvykių statistikos analizė, tiriama, kokios dažniausios jų priežastys.

„Dažnai automobilių vairuotojai neįvertina dviračio važiavimo greičio, lenkdami užkerta dviratininkams kelią ir taip sukelia eismo įvykį. Yra ir nemažai viešojo transporto vairuotojų, kuriems tyčiotis iš dviratininkų – tarsi sportas: didžiule transporto priemone jie stengiasi spausti važiuojantį“, – kad dažnai eismo įvykius, kuriuose dalyvauja dviratininkai, sukelia kitų transporto priemonių vairuotojai, aiškino L.Vainius.

Svarbiausia – mokyti

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatas, pripažindamas, kad dviratininkai „po žiemos būna praradę vairavimo įgūdžius, budrumą ir atsargumą“, surengė akciją bent jaunųjų dviratininkų žinioms atnaujinti.

Siekdami mažinti eismo įvykių, kuriuose nukenčia vaikai, skaičių Trakų rajono policijos komisariato pareigūnai 2012 m. gegužę Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijoje 7 ir 8 klasių mokiniams organizavo konkursą „Dviratininkas – eismo dalyvis“. Konkurso dalyviai turėjo nufilmuoti dviratininką, pažeidžiantį Kelių eismo taisykles, ir pažeidimą pakomentuoti, tiksliai aprašyti pateiktų kelio ženklų reikšmę. Dalyvių komandų kapitonai internete laikė dviračių vairuotojų Kelių eismo taisyklių egzaminą.

Tokios akcijos supažindina jaunuosius eismo dalyvius su taisyklėmis, bet vyksta gana retai ir įtraukia toli gražu ne tiek žmonių, kiek norėtųsi.

„Kvietimus dalyvauti siuntėme visoms rajono mokykloms, bet dalyvauti panoro tik viena. Kitąmet tokioms akcijoms pasirinksime geresnį laiką, kai mokyklose nebus egzaminų“, – sakė viena akcijos organizatorių, Trakų rajono policijos komisariato Trakų policijos nuovados Nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės specialistė Vlada Černienė.

Pasak specialistės, per konkursą paaiškėjo, kad moksleiviai neblogai susipažinę su Kelių eismo taisyklėmis. Kelio ženklų atpažinimo ir aprašymo užduotyje komandų rezultatai buvo 30, 24 ir 27 balai iš 30-ies galimų.

„Labai svarbu žmones nuo jaunų dienų mokyti, supažindinti su taisyklėmis, suteikti kuo daugiau žinių, o ne apgailestauti jau įvykus nelaimei“, – skaudžią praėjusių metų nelaimę, kai Trakų rajone žuvo keturiolikmetis dviratininkas, prisiminė V.Černienė.

Mintį, kad dviratininkai taip pat turėtų laikyti egzaminus, norėdami gauti vairuotojo pažymėjimą, L.Vainius įvertino kaip dar vieną potencialią nesąmonę. Jo nuomone, dviratininkai taisykles išmano neblogai.

„To nėra pasaulyje. O tai, kad dviračiais važinėja tik vargšai, kurie negali turėti automobilių, yra kvailas mitas. Daugelis jų turi automobilius ir didelę vairavimo patirtį, eismo taisykles puikiai išmano“, – sakė L.Vainius.

Reikalavimai dviratininkams

Važiuoti keliais dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims, o jeigu jie yra išklausę papildomą mokymo kursą ir turi mokyklos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 10 metų. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.

Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų; važiuojant keliu tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, priekyje turi degti baltos šviesos žibintas.

Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, o kur jų nėra – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračių tako nėra, o kelkraštis netinkamas, leidžiama važiuoti viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine juosta, kuo arčiau jos dešinio krašto, išskyrus taisyklių 150 punkte numatytus atvejus. Važiuodamas kelkraščiu dviračio vairuotojas neturi trukdyti ar kelti pavojaus pėstiesiems.

Jeigu eismas intensyvus ir reikia pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, dviračio vairuotojas turi nulipti ir kirsti
važiuojamąją dalį vesdamas dviratį ar mopedą ir nesudaryti kliūties kitoms transporto priemonėms.

Ne sankryžoje esančiame nereguliuojamame dviračių tako ir kelio susikirtime dviračio vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms kitoms transporto priemonėms ir pėstiesiems.

Važiuojamosios dalies pakraštyje pažymėtu dviračių taku, kuris nuo gretimos eismo juostos nėra atskirtas veja, borteliu, atitvarais ir panašiai, dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti tik ta pačia kryptimi, kuria vyksta eismas gretima juosta.

Dviračių taku dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako (jiems skirtos tako dalies) dešinio krašto. Jeigu pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtame take ar šaligatvyje važiuojamosios dalies ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, dviračio vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešinio krašto. Dviračių vairuotojai privalo nesukelti pavojaus pėstiesiems.

Vietose, kur eismą reguliuoja šviesoforai, dviračių vairuotojai privalo paisyti šviesoforų su dviračio simboliu, o kai jų nėra – transporto šviesoforų signalų.

Dviračių vairuotojams draudžiama:

• važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai;
• važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;
• važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo;
• vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų;
• vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;
• būti velkamiems kitų transporto priemonių;
• vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas;
• važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones.