Mūsų vaizduotė, dažnai nepakankamai įvertintas resursas, turi galingą poveikį tiek mūsų protui, tiek kūnui. Ji nėra tik pramoga ar svajonės; tai galingas įrankis, galintis paveikti mūsų fizinę ir emocinę būklę bei pagerinti savo sveikatą.
Ši technika, apimanti sąmoningą vaizdinių kūrimą ir fokusavimąsi ties teigiamomis mintimis ir pojūčiais, gali aktyvuoti mūsų organizmo atsipalaidavimo reakciją. Tai reiškia, kad valdoma vaizduotė gali sumažinti streso hormonų, tokių kaip kortizolis, lygį, taip sumažinant stresą, nerimą ir netgi chronišką skausmą.
Be viso to, valdoma vaizduotė taip pat gali turėti teigiamą poveikį fiziniam pajėgumui. Įsivaizduojant save atliekant fizinį pratimą, kūnas gali pradėti reaguoti taip, tarsi tą pratimą jis iš tikrųjų atliktų. Tai gali padidinti jėgą, ištvermę ir netgi padėti pasiekti geresnių rezultatų sportuojant.
Šis reiškinys yra susijęs su smegenų plastiškumu – gebėjimu keistis ir prisitaikyti prie naujų patirčių, įskaitant ir įsivaizduojamas.
Kur galima pritaikyti valdomą vaizduotę?
Valdomos vaizduotės pritaikymo galimybės yra itin plačios ir apima įvairias gyvenimo sritis. Ši technika gali būti efektyvi priemonė siekiant pagerinti fizinę ir emocinę savijautą.
Valdomos vaizduotės pritaikymas yra platus:
- Streso valdymas. Įsivaizduojant ramias, atpalaiduojančias vietas, tokias kaip saulėtas paplūdimys, miškas ar kalnai, galima sumažinti nerimą ir stresą. Ši technika padeda perorientuoti dėmesį nuo neigiamų minčių ir fizinių įtampos pojūčių į ramybės ir atsipalaidavimo būseną. Nuolatinis streso lygio mažinimas gali turėti teigiamą poveikį visai sveikatai.
- Skausmo mažinimas. Fokusuojantis ant malonių pojūčių, pavyzdžiui, šilumos, švelnumo ar malonaus kvapo, ir atpalaiduojančių vaizdų, galima sumažinti skausmo intensyvumą. Ši technika ypač efektyvi lėtiniams skausmams, nes padeda nukreipti dėmesį nuo skausmo pojūčio ir sukurti teigiamą emocinę būseną.
- Sveikatos gerinimas. Įsivaizduojant sveiką, stiprų kūną, pilną energijos ir gyvybingumo, galima skatinti gijimo procesus ir stiprinti imuninę sistemą. Ši technika veikia per psicho-neuro-imunologiją (PNI), jungiančią psichinius procesus su imunine sistema. Teigiami vaizdiniai gali turėti realų poveikį organizmo gebėjimui kovoti su ligomis.
- Sporto pasiekimų gerinimas. Įsivaizduojant sėkmingas treniruotes, techniškai tobulus judesius ir pergales varžybose, galima pagerinti sportinius rezultatus. Ši technika padeda pagerinti motorinę koordinaciją, sustiprinti pasitikėjimą savimi ir sumažinti varžybų stresą. Mentali repeticija, paremta valdoma vaizduote, gali žymiai pagerinti sportininko pasirodymą.
- Savivertės stiprinimas. Įsivaizduojant save pasitikinčiu, sėkmingu ir laimingą asmenį, galima stiprinti savivertę ir pasitikėjimą savimi. Ši technika padeda pakeisti neigiamus mąstymo modelius ir sukurti teigiamą savęs įvaizdį. Reguliarus savęs įsivaizdavimas norimame kontekste gali žymiai pagerinti emocinę savijautą ir pasitikėjimą savimi.
Svarbu pastebėti, kad valdoma vaizduotė nėra stebuklinga panacėja, bet vertingas įrankis, kurį, derinant su kitais sveikatos gerinimo metodais, galima veiksmingai naudoti siekiant geresnės fizinės ir emocinės sveikatos. Rekomenduojama kreiptis į specialistus, tokius kaip psichologai ar jogos instruktoriai, kurie gali padėti išmokti tinkamai taikyti šią techniką.
Vizualizacijos pratimai
Štai keletas vadovaujamos vaizduotės (guided imagery) pratimų pavyzdžių. Atsiminkite, kad svarbiausia yra rasti jums tinkamą ir patogų būdą. Raskite ramią vietą, kur jūsų niekas netrukdys. Patogu atsipalaiduoti gulint, bet galite ir sėdėti. Užsimerkite ir leiskite savo vaizduotei laisvai plaukti. Atminkite, kad galite pajusti tikrai teigiamą poveikį skirdami vos 15 minučių per dieną.
1. Ramybės sodas:
- Įžanga. Įsivaizduokite, kad esate ramiame sode. Apžiūrėkite aplinką – kokie augalai ten auga? Kokios spalvos gėlės žydi? Ką girdite? (Paukščių čiulbesys, vėjo šnarėjimas lapuose…) Ką jaučiate? (Šiltą saulę ant odos, minkštą žolę po kojomis…)
- Detalės. Susikurkite savo asmenybės sodą. Leiskite detalėms atsirasti savaime. Galbūt pamatysite nedidelį tvenkinį su skaidriu vandeniu, ar krioklį, kuris tyliai šnarėdamas teka.
- Atsipalaidavimas. Įsivaizduokite, kad kvėpuojate grynu oru, jaučiate ramybę ir atsipalaidavimą. Leiskite šiam jausmui apimti visą jūsų kūną.
- Užbaigimas. Kai būsite pasiruošę, lėtai atmerkite akis ir palaipsniui grįžkite į dabartį. Atsiminkite jausmus ir ramybę, kurią patyrėte.
2. Paplūdimys:
- Įžanga. Įsivaizduokite, kad esate paplūdimyje. Pajuskite šiltą smėlį po kojomis, išgirskite bangų ošimą. Pajuskite vėsų jūros vėjelį pučiantį į veidą.
- Detalės. Kokios spalvos vanduo? Ar yra debesų danguje? Ką matote horizonte? Galbūt matote paukščius, skrendančius virš vandens.
- Atsipalaidavimas. Įsivaizduokite, kad bangų ošimas jus ramina. Leiskite jūros garsams nuraminti jūsų mintis ir kūną.
- Užbaigimas. Lėtai atidarykite akis ir prisiminkite ramybę, kurią patyrėte paplūdimyje.
3. Saugi vieta:
- Įžanga: Įsivaizduokite saugią vietą, kurioje jaučiatės komfortabiliai ir ramiai. Tai gali būti realiai egzistuojanti vieta arba vieta, kurią sukuriate savo vaizduotėje.
- Detalės. Apibūdinkite savo vietą kuo detaliau. Kokios ten spalvos, garsai, kvapai? Ką jaučiate būdami ten?
- Atsipalaidavimas. Leiskite sau pasinerti į šią vietą ir pasimėgauti jos ramybe ir saugumu.
- Užbaigimas. Lėtai grįžkite į dabartį, nešdamiesi su savimi šios vietos ramybės ir saugumo jausmą.
Šie pratimai yra tik pradžia. Eksperimentuokite su skirtingomis vaizduotėmis ir raskite tai, kas jums labiausiai tinka. Svarbiausia yra reguliarumas ir kantrybė. Net ir trumpos praktikos sesijos gali turėti teigiamą poveikį.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
Šaltinis:
https://www.bbc.com
