Technologijos, nors ir suvokiamos būtina ekonomikos modernizavimo sąlyga, kartu kuria didelį individualų ir kolektyvinį nesaugumą darbo rinkoje, Lietuvos ekonomikos potencialo tyrimo ketvirtosios sesijos metu teigė įvairių sričių ekspertai.
Pasak dalyvių, technologinis pokytis nebėra abstrakti ateitis – jis jau turi poveikį realioms darbo vietoms.
„Produktyvumas turi savyje ir vieną neigiamą aspektą – tai yra darbo vietų karpymas ir žudymas“, – aiškino diskusijoje dalyvavęs ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Ketvirtojoje Lietuvos ekonominio potencialo tyrimo sesijoje taip pat dalyvavo politologai Agnė Paliokaitė ir Marius Kalanta, teisininkai Laimonas Skibarka ir Laura Kamarauskienė, ekonomistas Simonas Čepėnas, kino prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė ir dramaturgas Marius Ivaškevičius bei verslo atstovai Kęstutis Jusčius, Mindaugas Statulevičius, Lina Mockutė ir Mantas Katinas.
Diskusijos metu akcentuota, kad darbuotojai turi tapti aktyviais technologinio pokyčio dalyviais, nuolat kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti, tačiau ne visi iki šiol turi tokias galimybes.
Viena kontraversiškiausių šios sesijos temų – valstybės vaidmuo kuriant centralizuotas, duomenimis grįstas sistemas. Ekspertai pabrėžė, kad nors tokios sistemos galėtų mažinti administracinius kaštus, didinti skaidrumą ir gerinti sprendimų kokybę, jos taip pat kelia riziką per dideliam valstybės ir technologijų įsikišimui į verslo ir žmogaus gyvenimą.
„Aš esu visiška klaidos fanė. Klaida yra progreso variklis, o tokios sistemos gali nesukurti erdvės klaidai“, – teigė Dagnė Vildžiūnaitė.
Lietuvos ekonominio potencialo tyrimą organizavo nepriklausomas žiniasklaidos kanalas „Politika.“, ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas bei nacionalinis plėtros bankas ILTE.
Taikant „wargaming“ (karžaidos) metodą, skirtingų sričių lyderiai išbandė save skirtingose rolėse – nuo nacionalinės valdžios ir verslo iki kultūros, darbuotojų, savivaldos ir net priešiškų jėgų. Diskutuodami skirtingų laikotarpių ir situacijų perspektyvose, jie priėmė sprendimus ilgalaikiuose, dažnai nepatogiuose scenarijuose.
Tyrimo metu buvo bandoma išbandyti kelias galimas Lietuvos ateities vizijas.
Iš viso surengtos keturios tyrimo sesijos, o išvados bus paskelbtos verslo konferencijoje šių metų vasarį.
politika.lt, ELTA
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
