Lietuviai dar nepatyrė tikro finansinio smūgio: ekspertai įspėja, bus dar skaudžiau
Skirtinguose ekonomikos sektoriuose infliacijos poveikis pasireiškia nevienodu tempu – vienur kainų augimas juntamas beveik iš karto, kitur jis išryškėja tik po kelių mėnesių ar net ilgesnio laikotarpio. Dėl šios priežasties bendras kainų kilimo vaizdas visuomenei atsiskleidžia palaipsniui, o ne vienu metu.
Viešojoje erdvėje dažnai vartojamos sąvokos, tokios kaip „infliacijos banga“ ar „kainų šuolis“, tačiau realybėje šie procesai išsiskaido laike. Tai reiškia, kad skirtingos išlaidos – nuo kuro iki maisto ar paslaugų – brangsta skirtingu metu, todėl gyventojai pokyčius pajunta ne iš karto.
Kainų augimas pasiekia skirtingas sritis nevienodu metu
Vertinant bendrą situaciją, infliacijos pagreitėjimas Lietuvoje gali išryškėti maždaug po keturių mėnesių nuo pradinių kainų pokyčių. Vis dėlto skirtingose srityse šis laikotarpis skiriasi, todėl vartotojų patirtis nėra vienoda.
Maisto kainos paprastai reaguoja lėčiau – jų augimas dažniausiai pasijunta po penkių–šešių mėnesių. Restoranų sektoriuje šis procesas dar labiau užsitęsia ir gali pasireikšti tik po beveik metų. Tuo metu energetikos srityje pokyčiai juntami greičiau, maždaug per tris mėnesius.
Išimtis – kuras. Jo kainos dažniausiai reaguoja akimirksniu, todėl pokyčiai vartotojus pasiekia iš karto, be jokio vėlavimo.
Ekonomikos augimas išlieka, bet infliacija didesnė
Tarptautinių institucijų vertinimu, Lietuvos ekonomikos augimas šiemet turėtų išlikti stabilus. Prognozuojama, kad bendrasis vidaus produktas didės beveik 3 proc., o kitais metais augimas šiek tiek sulėtės, tačiau išliks teigiamas.
Vis dėlto kainų augimo tempas kelia daugiau nerimo. Skaičiuojama, kad bendroji infliacija šiemet gali siekti apie 4 proc., tai yra daugiau nei manyta anksčiau. Kitais metais tikimasi tam tikro sulėtėjimo, tačiau kainų spaudimas vis dar išliks juntamas.
Darbo rinka ir vidaus paklausa
Nors kainos kyla, darbo rinkos rodikliai išlieka gana stabilūs. Nedarbo lygis turėtų palaipsniui mažėti, o tai padeda palaikyti gyventojų perkamąją galią.
Ekonomikos atsparumą taip pat stiprina vidaus vartojimas ir didesnės viešosios investicijos. Tai leidžia amortizuoti išorinius sukrėtimus, nors ilgalaikėje perspektyvoje vis daugiau dėmesio reikės skirti produktyvumui ir inovacijoms.
Pasaulinės tendencijos daro spaudimą
Pasaulio ekonomikos augimas šiemet turėtų šiek tiek sulėtėti, o tarptautinė prekyba plėstis kukliau nei anksčiau. Šiuos pokyčius daugiausia lemia energijos kainų svyravimai ir išliekantis neapibrėžtumas.
Tuo pačiu metu pasaulinė infliacija išlieka padidėjusi ir, prognozuojama, dar šiek tiek augs, kol vėliau palaipsniui ims slopti. Tai reiškia, kad kainų spaudimas iš išorės dar kurį laiką bus juntamas ir Lietuvoje.
Situacija euro zonoje
Euro zonos ekonomika taip pat augs lėčiau nei pernai, o infliacija išliks aukštesnė nei siekiamas lygis. Prognozuojama, kad kainų augimas regione dar kurį laiką viršys 2 proc. ribą, nors vėliau turėtų palaipsniui mažėti.
Apibendrinant galima teigti, kad nors ekonomika išlieka stabili, infliacijos poveikis dar nėra pilnai pasiektas. Dėl skirtingų reakcijos laikotarpių įvairiose srityse tikrasis kainų augimo mastas gali išryškėti tik po tam tikro laiko.
