Siekiant atkurti diplomatinius santykius su Kinija ambasadorių lygyje, Lietuva nebūtų pasiruošusi uždaryti Vilniuje esančios Taivaniečių atstovybės, sako prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
„Diplomatai ne kartą yra girdėję, kad geriausias klaidos ištaisymo būdas – būtų apskritai šios atstovybės uždarymas. Ne pavadinimo keitimas, nes tai tik dalinis dalykas, o uždarymas apskritai. Ar esame pasiruošę tai padaryti? Tikrai ne, nes matome ir įdirbį, ir perspektyvas plėtoti ekonominius, mokslinius, kultūrinius santykius su Taivanu“, – trečiadienį LRT radijui teigė A. Skaisgirytė.
„Todėl uždaryti šios atstovybės dabar nematytume nei galimybių, nei, svarbiausia, reikalo. Santykiai su Kinija norime, kad būtų atstatyti, reikia abiejų pusių noro, kad jie būtų atstatyti, bet ne bet kuria kaina. Kad nepadarytume dar vienos klaidos, uždarant šitą atstovybę“, – akcentavo ji.
A. Skaisgirytės teigimu, santykių su Kinija atkūrimas yra bendra Lietuvos pozicija. Vis tik, pasak jos, tokio normalizavimo būdai išlieka diskusijos objektu.
„Premjerė pasakė, kad ji matytų santykių su Kinija normalizavimą. Tai yra visiškai Lietuvos linija ir šitas galioja visiems. Kokiais būdais tai galėtų būti padaryta – čia yra mūsų diskusijos objektas, taip ir diskusijos su Kinija objektas“, – sakė prezidento vyriausioji patarėja.
„Mes negalime vienašališkai pakeisti atstovybės pavadinimo, mes nenorėtume vienašališkai uždaryti atstovybės. Norėtume kalbėtis su partneriais tiek Kinijoje, tiek Taivane. Suprantame, kad tai yra labai sudėtingas dialogas, tai užims laiko, tačiau neskubame, kad tai įvyktų šiandien. Tikrai neskubame“ , – pabrėžė ji.
Kaip skelbta, premjerė Inga Ruginienė, duodama interviu naujienų agentūrai BNS, pareiškė, kad atidariusi Taivaniečių vardo atstovybę, Lietuva „šoko prieš traukinį“. Be to, ji užsiminė apie daromus „pirmuosius mažus žingsnius“ ryšiams su Kinija atkurti.
Pekinas atsakė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros. „Reuters“ citavo Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovą Liną Jianą, teigusį, kad tikimasi, jog Lietuva savo norą gerinti dvišalius santykius pavers konkrečiais veiksmais ir nedelsdama ištaisys savo klaidą.
Savo ruožtu Taivaniečių atstovybė nurodė ketinanti tęsti glaudų bendradarbiavimą su Lietuva, nepaisant politinių pokyčių.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau I. Ruginienės ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra. Vietoje to, Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.
G. Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija. Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
