Pasaulio ekonomikos konferencijoje Davose netrūko diskusijų apie vadinamąjį Grenlandijos sandorį – Donaldo Trumpo siekį perimti Grenlandiją ir grasinimus papildomais muitais toms Europos šalims, kurios tokiam planui priešintųsi. Ekonomistai skubėjo vertinti galimą poveikį pasaulio, Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos ekonomikai.
Po gana ryžtingos ES reakcijos D. Trumpas nuo ketinimų atsitraukė ir atsisakė ketinimų įvesti papildomus muitų tarifus. Europoje visi šiek tiek atsikvėpė. Tačiau kyla esminis klausimas – ar tai jau buvo didžiausias galimas 2026 metų pasaulio ekonomikos išbandymas?
Trumpas atsakymas – tikrai ne. 2026-ieji pasaulio ekonomikai lengvi nebus.
Recesijos rizika grįžta
Tarptautinių organizacijų ir didžiųjų bankų (Tarptautinio valiutos fondo, „J.P. Morgan“ ir kt.) prognozavimo modeliai rodo, kad 2026 metais pasaulio recesijos tikimybė siekia 30–40 proc. Ar tai daug? Palyginimui, 2024 metais ši tikimybė siekė apie 10 proc., o 2025 metais – jau 25–40 proc. Kitaip tariant, rizikos „temperatūra“ kyla.
Nors mažesnė nei 50 proc. recesijos tikimybė formaliai dar nėra laikoma aukšta, istorija verčia suklusti. 2007 metais recesijos rizika buvo vertinama vos 5–15 proc., 2008 metų pradžioje – jau 30–50 proc., o tų pačių metų pabaigoje – 80–95 proc.
Iki šiol pasaulio ekonomika augo nepaisydama aukšto neapibrėžtumo, kuris tapo naująja norma. Tačiau 2026-ieji atsineša visą vežimą struktūrinių rizikų.
Dirbtinio intelekto burbulo grėsmė
Pirmoji – galimas dirbtinio intelekto (DI) investicijų burbulo sprogimas. JAV DI bendrovės šiemet planuoja apie 650 mlrd. JAV dolerių capex investicijų (t. y. ilgalaikių investicijų į duomenų centrų statybą, serverius, lustus ir kitą infrastruktūrą, skirtą ateities pajėgumams ir pan.). Palyginimui, didžiausios automobilių, statybų technikos, geležinkelių, gynybos, prekybos ir kitų sektorių įmonės kartu sudėjus investuos tik apie 180 mlrd. dolerių.
Klausimas paprastas: ar šios investicijos atsipirks? Jei rinkose suabejojama grąža, investicijos į DI gali staigiai trauktis, o tai smogtų ir susijusiems sektoriams – ypač duomenų centrų statybai. Prie to prisideda ir infrastruktūriniai iššūkiai: augantis duomenų centrų elektros poreikis jau dabar susiduria su tinklų pajėgumų ir prieinamumo ribomis. Reikalingos didžiulės investicijos gali didinti energijos kainas ir infliaciją.
Svarbu ir geopolitinis aspektas. „The Economist“ neseniai atkreipė dėmesį, kad Europoje, silpnėjant JAV kaip patikimo technologinio partnerio suvokimui, svarstomas ir Kinijos „DeepSeek“ modelių naudojimas – jie panašaus pajėgumo, pigesni ir leidžia naudoti nuosavus duomenis bei serverius. Galimas DI burbulo sprogimas pirmiausia smogtų JAV, tačiau kai čiaudėja JAV – serga visa pasaulio ekonomika.
Teismai ir prekybos chaosas JAV
Antroji rizika – JAV teismai, kurie gali sujaukti pasaulio prekybą dar kartą, jei D. Trumpo įvesti prekių importo muitais bus naikinami teisiniu keliu. JAV Tarptautinės prekybos teismas pripažino, kad prezidentas neturėjo įgaliojimų įvesti tokių plataus masto tarifų pagal Tarptautinių nepaprastųjų ekonominių galių aktą. Apeliacinis teismas iš esmės su tuo sutiko, nors tarifų galiojimą laikinai sustabdė, kol byla pasieks Aukščiausiąjį teismą.
Verslui būtinas stabilumas, o tokie teisiniai viražai tik didina neapibrėžtumą. Net jei muitai būtų panaikinti, jau signalizuojama, kad jie galėtų būti grąžinti kitais būdais. Kol teismai svarsto, didžiausią kainą moka JAV vartotojai – būtent jiems tenka didžioji dalis kainų augimo. Muitų panaikinimas leistų pasaulio ekonomikai atsikvėpti, tačiau tikimybė, kad D. Trumpas pats jų atsisakytų dėl lėtėjančio augimo, išlieka menka.
JAV ir Kinijos konfliktas dėl retųjų žemių
Trečioji rizika – galimas JAV ir Kinijos konflikto paaštrėjimas dėl retųjų žemių. Šiuo metu sutarta, kad Kinija 12 mėnesių (beveik visus 2026 metus) negriežtins eksporto kontrolės. Tačiau susitarime dalyvauja impulsyvi JAV politinė vadovybė ir itin ilgalaikę strategiją turintis Kinijos administracinis aparatas.
Kinija šiuo metu pagamina apie 90 proc. pasaulio retųjų žemių magnetų. Tiekimo sutrikimai reikštų smūgį automobilių, puslaidininkių ir gynybos pramonės tiekimo grandinėms bei kainų šuolius visame pasaulyje, įskaitant Europos Sąjungą.
Augantis turtingų šalių įsiskolinimas
Ketvirtoji, dažnai nuvertinama rizika – išsivysčiusių šalių skolos. Japonijos valstybės skola siekia apie 230 proc. BVP, Graikijos – 147 proc., Italijos – 137 proc., JAV – 125 proc., Prancūzijos – 117 proc., Jungtinės Karalystės – 103 proc.
Po 2008 metų krizės daugelis šalių buvo priverstos elgtis atsakingiau, tačiau šie pamokymai, regis, pamiršti. Pandemija, karas Ukrainoje, energetikos krizė, geopolitiniai konfliktai ir naujos ginklavimosi varžybos reikalauja milžiniškų lėšų. Politikai dažniau renkasi skolintis nei aiškinti visuomenei mokesčių didinimo būtinybę. Kartu stiprėja turtingųjų apmokestinimo tendencija, kuri kai kur jau balansuoja ties „valstybinio piratavimo“ riba.
Kinijos nekilnojamojo turto krizė
Penktoji rizika – Kinijos nekilnojamojo turto sektoriaus žlugimas. Šis sektorius sudaro apie 20 proc. Kinijos BVP. Valdžios paskatos 2025 metais tik laikinai maskavo problemą. Dabar vėl kyla bankrotų banga, o viešumoje vis dažniau svarstoma leisti sektoriui „išsivalyti“ natūraliai.
Toks sprendimas reikštų turto vertės kritimą gyventojams, bankų balansų blogėjimą. Pesimizmas persiduotų ir į kitus Kinijos ekonomikos sektorius, todėl vidaus vartojimo auginimas procesai sustotų. Įtampos vidaus rinkoje tik augintų Kinijos eksportuotojų konkurencijos agresyvumą eksporto rinkose (įskaitant ir ES, kurios prekyba su Kinija 2025 metais, nepaisant nesutarimų, augo apie 5 proc.).
Naujas ekonominis etapas Europai?
Jei 2026 metais karas Ukrainoje baigtųsi ilgalaikiu taikos susitarimu, šalis taptų viena didžiausių investicijų traukos vietų Europoje. Ukrainos atstatymui, vertinama, reikės apie 524 mlrd. JAV dolerių. Tokia suma sudaro apie 2,5 metų viso Ukrainos metinio. Būtų investuojama į gyvenamųjų namų, transporto, energetikos sistemų, žemės ūkio, pramonės sektorių, socialinių paslaugų, švietimo ir kt. sektorių atstatymą. Tokiu atveju galima būtų tikėtis žemesnių energijos kainų, naujų investicijų augimo Ukrainoje ir tai paskatintų visos rytų Europos ekonomikos ir kartu infliacijos augimą.
Jaunimo nedarbas DI amžiuje
Septintoji, ir galbūt pavojingiausia ilgalaikė rizika – jaunimo nedarbo augimas. Didžiosios konsultavimo, apskaitos ir IT bendrovės vis dažniau atsisako jauniausių specialistų, jų darbus patikėdamos dirbtiniam intelektui. Problema – be pradinės patirties nebeužauga aukštos kvalifikacijos specialistai.
Tyrimai rodo, kad jaunimo įsidarbinimo rodikliai pasaulyje prastėja. Jei paprastesnius protinius darbus perima DI, kyla klausimas, ar mūsų švietimo sistema spės prisitaikyti ir ar jaunoji karta įgis pakankamai praktinių bei aukštesnio lygio kompetencijų. Gali nutikti taip, kad darbo rinkos struktūra apsivers ir kirpėjai, santechnikai ar suvirintojai – gali tapti vienomis paklausiausių ir geriausiai apmokamų profesijų.
Kitaip tariant, 2026-ieji pasaulio ekonomikai nuobodūs nebus – net ir be D. Trumpo akibrokštų dėl Grenlandijos.
Komentaro autorė – Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
